Vitaminas D

Vitaminas D yra riebaluose tirpus vitaminas. Yra žinomos kelios vitamino D formos, pavyzdžiui, D1 (lamisterolis), D2 (ergokalciferolis), D3 (cholekalciferolis) ar D4 (dihidrotachisterolis). Žmogui svarbiausios vitamino D formos – D2 ir D3. 

Vitaminas D2 gaunamas su augaliniu maistu, jo yra alyvuogių aliejuje, tam tikruose grūduose ar grybuose. Vitaminas D3 sintetinamas žmonių odoje, veikiant ultravioletiniams (UV-B) saulės spinduliams. Taip pat vitamino D3 yra gyvūninės kilmės maisto produktuose: riebioje žuvyje, kepenyse, kiaušinio trynyje, svieste. 

Manoma, kad vitamino D koncentraciją žmogaus organizme labiau didina vitaminas D3. Be to, jis ilgiau išlieka ir veikia efektyviau nei vitaminas D2.

Reikia pastebėti, kad abi šios vitamino D formos nėra biologiškai aktyvios, nes pirmiausia vitaminas D kepenyse paverčiamas kalcifedioliu, forma, kurios kiekis kraujyje atspindi vitamino D kiekį žmogaus organizme. Kitame etape vitaminas D inkstuose paverčiamas kalcitrioliu, aktyviausia vitamino D forma. Jo struktūra ir veikimas yra panašus į steroidinių hormonų, todėl kalcitriolis dar yra vadinamas ir D hormonu.

Vitamino D norma žmogaus organizme laikoma normalia, jei kraujyje yra 75 nmol/l–125 nmol/l vitamino D. Kai kraujyje yra mažiau nei 75 nmol/l vitamino D, nustatomas vitamino D nepakankamumas, mažiau nei 50 nmol/l – sunkus vitamino D trūkumas. 

Vitamino D trūkumas labiau pasireiškia vyresniems žmonėms ir kūdikiams. Taip pat tiems, kurie mažiau būna lauke arba gyvena mieste. Vitamino D kiekis gali priklausyti nuo odos spalvos, gyvenamosios vietos atstumo nuo pusiaujo ir, žinoma, nuo mitybos įpročių. 

Lietuvoje vitamino D trūksta daugeliui žmonių. Jeigu vitamino D trūkumas yra ypač didelis, gali stipriai sumažėti kalcio ir fosforo kiekis kraujyje, atsiranda raumenų skausmai, prasideda kaulų minkštėjimas, plaukų slinkimas, pablogėja odos būklė, kankinti nemiga, prasta nuotaika ir nuovargis.

Jeigu žmogaus organizme daugiau nei 125 nmol/l vitamino D – žmogui nustatoma vitamino D hipervitaminozė. Vitamino D perteklius taip pat gali būti pavojingas, jis gali sukelti širdies ritmo sutrikimus, troškulį, dažną šlapinimąsi, pilvo skausmus, apetito sutrikimus, svorio netekimą, apatiją. 

Dažniausiai vitamino D perdozuojama, kai vartojama per daug vitamino D maisto papildų. Mažai tikėtina, kad vitamino D hipervitaminozė išsivystys dėl su maistu gaunamu vitaminu D ar tuo labiau dėl ilgo buvimo saulėje. Įprastai žmogaus oda, jei vitamino D yra pakankamai, paprasčiausiai jo gamina mažiau.

●      Gerina kalcio ir fosforo pasisavinimą. Jeigu žmogui trūksta vitamino D, organizmas pasisavina tik labai nedidelį kiekį kalcio ir fosforo, gaunamo su maistu ar maisto papildais. Todėl žmogui didėja rizika susirgti osteoporoze. Susilaužius kaulus, jie lėčiau gyja. 

●      Palaiko normalią kaulų ir dantų būklę. Dėl vitamino D trūkumo gali suminkštėti kaulai. Vaikams didėja rizika susirgti rachitu, suaugusiems padažnėja netikėti kaulų lūžiai. 

●      Yra svarbus gerai imuninės sistemos veiklai. Vitaminas D stiprina imunitetą ir padeda kovoti su infekcijomis. Nors tyrimai nėra vienodi, bet yra manoma, kad vitaminas D gali sumažinti gripo ir COVID-19 infekcijų galimybę. 

●      Gerina nuotaiką. Dėl vitamino D trūkumo kyla didesnė depresijos rizika. Be to, vitaminas D suteikia energijos, padeda išvengti nuotaikos svyravimų. 

●      Mažina širdies ligų riziką. Vitaminas D reikalingas, jei norima išvengti širdies nepakankamumo, palaikyti normalų kraujo spaudimą ir cholesterolio lygį. Jis mažina insulto riziką. 
Taip pat vitaminas D gali padėti išvengti autoimuninių ligų, sumažinti išsėtinės sklerozės riziką, turi teigiamą poveikį odos būklei. Manoma, kad vitaminas D yra būtinas, norint palaikyti normalią pažinimo funkciją ir protinę veiklą. 

Vitaminą D, esant trūkumui, rekomenduojama vartoti ištisus metus, net ir vasarą. 

Kadangi vitaminas D yra tirpus riebaluose, jį geriausia vartoti valgio metu arba iškart po valgio. Geresniam įsisavinimui puikiai tiks maistas, kuriame yra gerųjų riebalų. Pavyzdžiui, riešutai, alyvuogių aliejus, kiaušiniai, avokadas ir pan. Nepatariama vitamino D vartoti tuščiu skrandžiu. 

Jeigu pamirštama išgerti maisto papildą, nereikėtų dvigubinti kitos dozės. 
 

Vitaminą D rekomenduojama vartoti pirmoje dienos pusėje.

Vitaminas D yra reikalingas visiems žmonėms. Ypač jo trūksta vyresniems žmonėms ir mažiems vaikams, kuriems dėl vitamino D trūkumo gali išsivystyti rachitas. 

Rekomenduojama vitamino D dozė suaugusiems – 5 µg. Kartais prie vitamino D nurodomi šie matavimo vienetai – IU (lietuviškai TV). 1 µg (mcg/mikrogramas) yra lygus 40 IU.

Vitamino D negali vartoti tie žmonės, kurie yra alergiški šiam vitaminui, kuriems nustatomas didelis kalcio kiekis. Taip pat, žinoma, tie, kuriems yra nustatytas vitamino D perteklius (hipervitaminozė). Prieš vartojant vitaminą D, patariama pasitarti su gydytoju, jei žmogus serga sunkiomis lėtinėmis ar onkologinėmis ligomis. 

Vitaminą D patariama vartoti su vitaminu K, nes jie puikiai vienas kitą papildo. Vitaminas D gerina kalcio pasisavinimą, o vitaminas K padeda kalciui pasiekti kaulus ir užkerta kelią kraujagyslių kalcifikacijai. Jeigu nustatomas didelis kalcio trūkumas, būtina išsitirti, ar netrūksta vitamino D ir, jei yra trūkumas, vartoti kalcį su vitaminu D. Taip pat vitaminas D gali būti vartojamas kartu su magniu. Šis derinys padės sumažinti nuovargį ir pagerins emocinę sveikatą.

Rekomenduojama vitaminą D vartoti kartu su omega 3 riebalų rūgštimis. Tiek vitaminas D, tiek omega 3 riebalų rūgštys gerina emocinę būseną, mažina širdies ligų riziką, padeda kontroliuoti uždegiminius procesus.

Skysti vitamino D maisto papildai dažnai būna praturtinti vitaminu E. Geresniam vitamino D įsisavinimui maisto papildai gali būti papildyti MCT ar kitais aliejais.

Kaip jau minėta, manoma, kad geriau įsisavinama ir ilgiau išliekanti vitamino D forma – cholekalciferolis (vitaminas D3). Taip pat vitaminas D2 yra jautresnis drėgmei ir temperatūros svyravimams, todėl dažniausiai maisto papildų gamintojai naudoja būtent vitaminą D3. 

Jeigu nustatomas didelis vitamino D trūkumas, dažniausiai, kad būtų patenkinti optimalūs organizmo poreikiai, rekomenduojamos 5 µg vitamino D dienos normos neužtenka. Tokiu atveju siūloma rinktis didesnes vitamino D dozes ir tokius maisto papildus, kuriuose būtų ne tik kokybiškas vitaminas D3, bet ir riebalai, geresniam vitamino D įsisavinimui. Pavyzdžiui, puikus tokių maisto papildų pavyzdys yra itin kokybiški Hifas da Terra „Coco Vit D“ skysti vitamino D maistai papildai, papildyti MCT aliejumi. Juose yra 50 µg (2000 IU*) vitamino D3. Kitas galimas pasirinkimas – Biocare „BioMulsion® D“ su ypač tyru alyvuogių aliejumi. Dar daugiau vitamino D3 yra maisto papilduose iš Trace Minerals – net 83 µg (1660 proc. referencinės maistinės vertės).

Kadangi vitaminas D puikiai dera su vitaminu K, siūlome daugiau sužinoti apie Biogena maisto papildus, kuriuose yra 25 µg vitamino D ir 75 µg vitamino K. Geresniam vitamino D įsisavinimui, šis preparatas papildytas linų sėmenų aliejumi. 

Vaikams siūlome vitamino D3 maisto papildus su gerosiomis bakterijomis arba skystus vitamino D maisto papildus, pavyzdžiui, Biocare „Junior Vitamin D3“, kurių viename lašelyje yra 10 μg vitamino D. Vaikams, nenorintiems gerti vitaminų, Bears with Benefits yra sukūrę kramtomus vitaminus – multivitaminų guminukus, kuriuose taip pat yra 10 µg vitamino D.

Žinote, kad trūksta vitamino D ir norite įsigyti kokybiškus vitamino D maisto papildus? Molecule.lt siūlome tik pasaulyje pripažintų gamintojų produktus iš aukščiausios kokybės ingredientų, todėl jau dabar peržiūrėkite geriausius mūsų pasiūlymus. Nesate tikri, kaip išsirinkti tinkamiausią produktą būtent Jums? Susisiekite ir mes Jums mielai padėsime: info@molecule.lt.