• Kai svarstyklės nėra svarbios: 7 geresni būdai sužinoti ar tavo mitybos planas veiksmingas

    Dalinamės straipsniu, kurio autorė yra Ugnė Katelynienė – ilgą laiką sporto ir sveikos mitybos šalininkė, kuri, būdama fitneso varžybų prizininkė, puikiai supranta tiek subalansuotos, tiek labai griežtos mitybos principus bei sporto ir mitybos sintezę iš savos patirties. Ji atstovauja kiekvieną moterį, kuri nori džiaugtis nepriekaištinga išvaizda ir jaustis puikiai.

    Kaip gi žinoti, ar darai pažangą kelyje link savo norimos kūno transformacijos? Pradžiai, praleisk kuo mažiau laiko ant svarstyklių ir kuo daugiau susitelk į šiuos, žemiau aprašomus, 7 esminius progreso indikatorius.

    Patyrę dietologai žino: svarstyklės retai kada parodo progresą kelyje į sveikesnį, sportiškesnį, stangresnį ir gražesnį kūną. Nes tai nėra pasiekiama per vieną ar dvi dienas, šis kelias susideda iš skirtingų etapų ir juo turi būti einama sistemingai. 

    Mūsų kūnai yra sudėtingi. Jie keičiasi įvairiais aspektais, kurie dažnai nėra apčiuopiami ar matomi. Mes jaučiamės ir funkcionuojame skirtingai ir būtent dėl to mes ne visada tiksliai galime pasakyti kaip. Maži, bet labai reikšmingi ženklai pradeda rastis, dygti ir žydėti, gerokai anksčiau nei pradedame netekti svorio. Kaip tas pirmasis pumpuras, lendantis iš po sniegu nuklotos žemės, tie maži, ankstyvi progreso ženklai yra motyvacinis auksas. Jie mums tarytum padeda prakentėti paskutines žiemos dienas – sunkiausius momentus, kai keičiasi mūsų įpročiai, kai mokomės naujų įgūdžių, kai atrodo, kad ledas niekada nenutirps nuo žemės, ir riebalai niekada neišnyks nuo tavo kūno.

    Šiame straipsnyje apžvelgsime 7 būdus, padedančius identifikuoti ar jūsų mitybos planas veikia, daugelis iš jų – žymiai efektyvesni nei svorio matavimas:

    1. Pavalgius, jautiesi sotus

    Visuomet jautiesi alkanas? Žinai, kad turi sustoti valgyti, bet neturi valios uždaryti saldainių maišelio ar nustoti pabaiginėti vaikų maisto porcijas?

    Kai virškiname maistą, mūsų virškinimo traktas siunčia signalus į smegenis apie tai, kiek energijos mes suvartojome pasisotinimo jausmui, taigi mes žinome kada organizmui jau užtenka. Deja, kartais, viskas ko reikia, kad pamintume tūkstančius metų nusistovėjusius santykius tarp virškinamojo trakto ir smegenų – tai paprastas traškučių pakelis. Perdirbtas maistas su savo ypač intensyviais sūriu/saldžiu/riebiu/traškiu/kreminiu skoniais, indikuoja mūsų smegenims, kad visko reikia kuo daugiau: valgyk iki kol nieko nebeliks! Užsikrauk atsargų! Tau reikia energijos! Negalvok apie pasekmes! Viskas čia ir dabar, o dabar juk skanu! Žinoma, daugumai žmonių, greito maisto atsargos namuose niekada nesibaigia, taigi susidaro tobulos salygos valgyti ir valgyti ir valgyti. Be jokio saiko. Su nuliu pasitenkinimo, sotumo ir beveik nuliu realaus maistingumo.

    Kaip atrodo progresas:

    Pagal naują mitybos planą, tu valgai lėtai. Renkiesi šviežią maistą. Palieki labai mažai vietos greitam maistui, kuris skatina nepažabojamą apetitą ir niekada tavęs nepasotina. Švieži vaisiai, daržovės, mėsa, žuvis, pupelės ir lęšiai naujai užima vietą tavo kūne, praturtina tave naudingomis medžiagomis, kas padeda jaustis patenkintu ir sočiu. Šios medžiagos siunčia signalą į tavo virškinamąjį traktą ir smegenis, kad viskas yra gerai. Mums viskas gerai. Mes jaučiamės saugiai, patogiai ir sočiai. Mes jau galime sustoti. Įsivaizduok tą momentą, kai pagaliau jautiesi iš tiesų sotus. Ne prikimštas, bet tiesiog, kad jau užtenka. Tavo žarnynas ir smegenys yra ramūs. Jokios panikos. Jokio šaldytuvo varstymo. Jokio nerimo. Taip, visa tai tikrai įmanoma. Visą tai pradėsi pastebėti, kai tavo mitybos ir sporto planai bus teisingi. Sotumo jausmas – tai ankstyvas progresą rodantis ženklas, kuris yra pastebimas greičiau nei mažėjantis kūno svoris.

    2. Turi daugiau energijos

    Turbūt nepameni, kada vakarop nesijautei išsekęs, o ryte žadintuvas – didžiausias tavo priešas. Tu nespaudi mygtuko “snausti’; tu tiesiogine to žodžio prasme, trenki žadintuvą, kad jis išsijungtų. Po pietų tau reikia kofeino ir cukraus dozės, kad akys neužsimerktų ir apie 20 val. vakaro tu krenti į sofą priešais televizoriaus ekraną. Toks jausmas, kad tavo smegenys pavirtę į tyrelę, o kūnas į sirupą. Taip gali nutikti, jei tavo smegenys ir kūnas gauna per daug perdirbto maisto ir per daug cukrus; gali būti, kad tokioje būsenoje, nuolat skoliniesi energiją rezervu ir esi priverstas vartoti stimuliatorius. Gali būti, kad negauni pakankamai vitaminų, mineralų ir kitų sveikatai naudingų medžiagų. Net labai nedidelis tam tikrų medžiagų trūkumas (kas yra tikrai dažnai pasitaikantis dalykas) – gali išsunkti tavo energiją ir sutrikdyti koncentraciją.

    Kaip atrodo progresas:

    Vieną dieną, pabundi minute anksčiau nei suskamba žadintuvas. Tavo akys iš tiesų atsimerkę ir žvalios. Ir netgi jautiesi… laimingas?  Tau nebereikia 7 espresso šotų per dieną, tik tam, kad galėtum susidoroti su elektroniniais laiškais darbe. Tu netgi turi jėgų popietiniame finansų aptarimo susitikime. Kai vediesi vaikus pažaisti į kiemą po vakarienės, nei nepastebi kaip kartu su jais čiuoži nuo čiuožyklos ir karstaisi po karstykles. Namuose, sofa jaučiasi pamiršta ir niekam nereikalinga, o televizorius – apleistas. Teisingas mitybos režimas apdovanoja tave energija – nuolatine, stabilia, visos dienos energija, o ne duoda trumpą pliūpsnį ir po jo sekantį staigų nuosmukį.

    Kaip vitaminai ir mineralai daro įtaką tavo energijai 

    Jausmas, kad turi daugiau energijos, gali kilti dėl naudingųjų medžiagų gaunamų iš šviežio, natūralaus maisto, taip reikalingo mūsų normaliam organizmo funkcionavimui. Efektyviausia, kai šios medžiagos yra gaunamos derinant du labai svarbius aspektus: subalansuotą mitybą ir kokybiškų natūralių papildų vartojimą (kreipti dėmesį į sudėtinių medžiagų kilmę, kiekį, pasisavinimą, natūralumą, sertifikatus, atsiliepimus).

    Vitaminas B1 ir B2: Mums reikia tiamino (B1), kad galėtume angliavandenius paversti energija, o riboflavinas (B2) savo ruožtu padeda išskirti energiją Krebso cikle (ląstelės kvėpavimo grandinės etapas, kurio metu, mūsų kūnai gamina energiją)

    Vitaminas B6: Mums reikalingas vitaminas B6, nes jo aktyvioji dalis piridoksino-5-fosfatas (PLP), verčia amino rūgštis L-triptofaną ir L-dopa į geros savijautos hormonus serotoniną ir dopaminą, kurie yra svarbūs kognityviniam funkcionavimui; pažinimo bei mąstymo) ir dėmesio centrams. Vitaminas B6 taip pat labai svarbus mūsų ląstelių mitochondrijoms, nes padeda reguliuoti fermentus, kuriuos mes naudojame išgauti energijai iš maisto.

    Vitaminas B12: Vitaminas B12 itin svarbus žmogaus organizmui, nes apsaugo mielinį apvalkalą, dengiantį neuronus, ir padeda elektros signalams sklandžiai keliauti po visą kūną. B12 padeda gamintis mediatoriams ir metabolizuoti pagrindinius energijos  šaltinius: riebalus bei angliavandenius.

    Vitaminas C: Vitaminas C, savo ruožtu, gamina karnitiną, kuris gabena ilgosios grandinės riebalų rūgštis į mitochondrijas, kur jos sėkmingai naudojamos energijai gauti. Vitaminas C taip pat padeda mūsų kūnui gamintis katecholaminams, hormonams – adrenalinui ir dopaminui, kurie dažniausiai mus ir stimuliuoja.

    Magnis: Magnis svarbus dalyvaujant medžiagų apykaitos reakcijose, ypatingai tose, kur maistas verčiamas energija. Suvartojamas reikiamas magnio kiekis gerina gebėjimus pažinti, bei suvokti informaciją. Kai mūsų kūno ląstelėse stinga magnio, insulinas neveikia taip kaip turėtų, todėl mums tampa sudėtinga naudoti gliukozę. Daugumai fermetų, kurie padeda mums konvertuoti energiją iš maisto, taip pat reikalingas magnis.

    Kalcis: Pagrindinė kalcio funkcija – yra versti riebalų rūgštis į energiją. Kalcio trūkumas organizme taip pat gali iššaukti problemų su insulinu, kuris yra vienas iš pagrindinių hormonų, reguliuojančių cukraus kiekį kraujyje, o nuo to priklauso kiek energijos mes turime dienos metu.

    Cinkas: Mikroelementas cinkas prisideda prie mažiausiai 100, atsakingų už energijos apykaitą, fermentų mūsų kūnuose. Kai cinko atsargos organizme yra menkos, neišsiskiria pakankamai insulino, kas sukelia poblemų su gliukozės apykaita. Taip pat organizmui tampa sunku apdoroti riebalus bei baltymus, taigi esant cinko stygiui, mes negauname mums taip reikiamos energijos iš maisto ir negalime priaugti pageidaujamos raumenų masės.

    Vanduo: Kad smegenys veiktų sklandžiai – į pagalbą ateina elektrolitai; ištirpę mineralų jonai – geležis, natris, kalcis ir magnis. Mūsų kūnams svarbu palaikyti reikiamą elektrolitų ir skysčių kiekį, kad būtų sklandžiai siunčiami elektros ir cheminiai signalai į smegenis. Jei mes suvartojame pakankamai vandens, išlaikome šį balansą. Jei esame dehidratavę, nukenčia mūsų smegenys ir gebėjimas mąstyti.

    3. Geresnis miegas 

    Juk tikrai būna naktų, kai nesimiega, ar ne? Vartaisi nuo vieno šono ant kito, lyg ir sapnuoji, bet tuoj pat pagauni save, kad galvoji apie rytojaus pusryčius, reikiamus padaryti darbus, tada dar bandai imituoti sapną ir save paguldyti į debesėlių ir avelių menamą patalėlį, bet štai atsimeni, kad ryte reikia išimti skalbinius iš skalbykės ir taip iki pat ryto minčių sūkury, kai jautiesi pervargęs nuo galvojimo ir rodos visai nesumerkęs akių. Daugelis žmonių net nesuvokia kaip išsekę jie iš tikrųjų yra, nes tokios siaubo naktys jau yra tapę norma. Nekokybiškam miegui gali būti daugelis priežasčių: stresas, senėjimas, hormonų veiklos pokyčiai, naujai užklupusi motinystė ar tėvystė, ilgas skrydis lėktuvu, laiko pasikeitimas, per daug šviesos vėlai vakare ir t.t. Teisinga mityba ir sportas gali padėti. Pavyzdžiui, jei laikaisi griežtos dietos, per intensyviai treniruojiesi, alini save dideliu krūviu, ar vėlai vakare piknaudžiauji itin sunkiais, riebiais patiekalais, gali būti, kad blogai miegosis. Taip pat gali būti, kad vartoji per daug alkoholio ir kofeino. Ir tikėtina, kad negauni pakankamai baltymų, bei tau trūksta vitaminų ir mineralų. Prasto miego priežastis gali būti ir hormonų veiklos sutrikimai, o čia jų jau visa puokštė: kortizolis, augimo, skydliaukės hormonai, lytiniai – estrogenas ir testosteronas. Dažniausiai šių hormonų veikla išsiderina esant netinkamiems mitybos įpročiams ar stresui.

    Kaip atrodo progresas:

    Dabar, kai laikaisi taisyklingos, sveikos mitybos principų – smegenys pilnai aprūpintos reikiamomis medžiagomis. Vakarienės metu – vietoj pilnos vyno taurės puikiai išsiverti su pusiau pripildyta, mažesnė maisto porcija padeda išvengti sunkaus kvėpavimo, sustojusio skrandžio ir naktinių košmarų, apie tai kaip tave vejasi sūris. Kitą dieną, dėka padidėjusios energijos dienos metu – praleidi popietinį puodelį kavos. Trumpai tariant, tavo kūnas jau nebėra nuolatinėje kovoje su savimi ir panikoje, kad jis kažko negaus ar kažko neužteks. Dabar viskas natūraliai stoja į savo vėžes; nurimti, pašalinti stresą keliančias mintis prieš miegą ir saldžiai užmigti tampa paprasčiau nei betkada. Nepamirškite, kad jei norite pakeisti savo kūną ir pagerinti sveikatą, nuolat gerai išsimiegoti – būtina. O beto, tai dar ir šiaip juk malonus procesas.

    Kaip sveika mityba gali pagerinti miego kokybę?

    Šviežias, natūralus maistas – savyje turi daugiau ląstelienos, baltymų ir sveikųjų riebalų; taigi tokiam maistui suvirškinti reikia daugiau laiko ir pastangų, nei valgant perdirbtą maistą ir jame esančius rafinuotus angliavandenius. Šviežias, sveikas maistas – leidžia tau jaustis laimingu ir sočiu, tačiau nepersivalgiusiu, nes stabilizuoja cukraus kiekį kraujyje ir hormonus, atsakingus už gerą miego kokybę.

    Amino rūgštis triptofanas, kurio gauname, vartodami baltyminį maistą – prisideda prie serotonino gamybos, kuris, virsdamas į melatoniną, ragina miegoti.

    Vien tik suvartojamo maisto ir konkrečiai kalorijų kiekio sureguliavimas gali būti kokybiškesnio poilsio priežastis, jei tai padės atsikratyti papildomų kilogramų; dėl papildomų kilogramų kyla rėmuo, sunku judėti, ir kvėpuoti, o tai gali trukdyti miegui.

    4. Tavo drabužiai tapo šiek tiek laisvi (arba labiau prigludę)

    Šiandien ta diena. Jauti, kad atėjo metas “drabužiams iš galinės lentynos”, na tiems, į kuriuos beveik niekada neįtelpi, nebent esi gerokai dehidratavęs, susivyniojęs į maistinę plėvelę ir visiškai nekvėpuoji. Oho. Tinka. Ne įsispraudžiu-ir-kankinuosi tinka, bet iš tikrųjų tinka. Labai geras jausmas, o ir vaizdas labai neblogas. Medžiaga nebebraška, nėra keistų raukšlių, smaugiančios apykaklės, besiskęčiančių sagų, įsispraudusio diržo ar liemenėlės. Arba galbūt tu išsitraukei kokį kitą drabužį, kuris, normaliai, krenta ant tavęs maždaug kaip “oversize’inis” paplūdimio rankšluostis ant palto pakabos. Arba pavyzdžiui, marškinėlius, kurių tu neišdevėdavai, nes rankovės plėvesuodavo kaip užuolaida, kur, šiaip jau, turėtų būti įtaisyti stangrūs bicepsų ir tricepsų raumenys. Oho ir vėl. Nebeužsivelka. Ir tai taip pat puiku. Nes tavo krūtinė, pečiai, nugara ir rankos dabar šiems marškinėliams “per raumeningi”. Jie dabar plėvesuoja tik vienoje vietoje – ties tavo naujuoju sulieknėjusiu liemeniu.

    Kaip atrodo progresas: 

    Raumenys ir kaulai – tankesni nei riebalai. Kai mes auginame šią liesą kūno masę, dažnu atveju, tampame sunkesni, bet lieknesni (bent jau tam tikrose vietose). Jei tu vyras, gali pastebėti, kad pečių juosta platėja, krūtinė pilnėja, skleidžiasi nugaros raumenys, pildosi kojos bei sėdmenų raumenys, tačiau traukiasi ir mažėja liemens apimtis. Jei esi moteris, gali pastebėti, kad svarstyklės rodo didesnį skaičių, bet drabužių dydis mažesnis. Todėl geriausias būdas pamatuoti pakitusias linijas – ne lipti ant svarstyklių, o matuoti kūno apimtis.

    Raumenų ląstelės tankiai pripildytos miofibrilėmis. Kai šios gauna pakankamai intensyvumo, kūnas prisitaiko gamindamas dar daugiau miofibrilių ir sarkomerių (užtikrindamas, kad gali tinkamai treniruotis ir maitintis), kurios savo ruožtu didina raumenų tankumą ir stiprumą.

    Kaulai sudaryti iš dar tankesnio audinio, sudėtingų kalcio ir fosforo jungčių, sunkiųjų mineralų, kurie suteikia jėgos ir lankstumo ir mobilumo. Kaulai taip pat savyje turi daug kolageno rūšies baltymų.

    Riebalinis audinys, priešingai – reto tankio audinys, sudarytas iš adipocitų; lengvų, purių lipidinių molekulių (daugiausiai trigliceridų). Skirtingai nei kaulų ir raumenų masė, riebalų audinys kūne gali augti neribojamai, todėl jei mes nuolat persivalgome, riebalų masė visuomet augs.

    Tai reiškia, kad tokiame pačiame tūryje, raumenys 18%, o kaulai 33% sunkesni nei riebalai. Tai taip pat reiškia, kad jūsų sporto ir sveikos mitybos režimas gali padėti atrodyti ir funkcionuoti geriau, kai kūno svoris ir skaičiai ant svarstyklių nemažėja.

    5. Esi geresnės nuotaikos 

    Ar žmonės paskutiniu metu tavęs nevadina pikčiurna, paniurėliu, bambekliu ar “party pooper’iu”? Iš tiesų, kai esi alkanas, sudėtinga galvoti apie šypsojimąsi. Neveltui saldainių ir šokoladukų reklamos pamėgę ir išsijuosę naudoja šūkį: “Nesi savimi, kai esi alkanas.”

    Tu taip pat nesi geriausia ir maloniausia savęs versija, kai tavo smegenims trūksta maistinių medžiagų, kurios leidžia tau ramiai ir sklandžiai plaukti per kasdienybę, darbus ir santykių peripetijas, neatsitrenkiant į uolas ir akmenis.

    Kaip atrodo progresas: 

    Sveikos mitybos pagalba pagerėjusi savijauta gali pasireikšti įvairiais būdais. Čia pateikti keletas psichologinių ir emocinių veiksnių, kuriuos įvardija žmonės, nuosekliai maitindamiesi sveikai:

    • “Esu labiau pasitikintis savimi”
    • “Jaučiu, kad pokyčiai yra įmanomi.”
    • “Labiau patenkintas savo pokyčiais.”
    • “Jaučiuosi geriau nusimanantis mitybos srityje.”
    • “Geriau suvokiu savo tikslus ir žinau būdus, kaip juos pasiekti.”
    • “Jausmas, lyg galiu vaikščioti išdidžiai.”
    • “Jaučiuosi labiau pozityvus, šviesesnėmis mintimis ir mažiau “miglotas”.”
    • “Esu laimingesnis”
    • “Labiau linkęs išbandyti naujus dalykus.”
    • “Motyvuotas!”

    Tokios būsenos ir emocijos atsiranda pasikeitus įpročiams. Kai mes kažką bandome ir mums pavyksta, užplūsta įkvėpimas ir motyvacija eiti pirmyn ir nesustoti. Taip pat šie psichologiniai ir emociniai pokyčiai įvyksta dėka pačio maisto. Mūsų kūnas ir smegenys turi pakankamai riekalingų medžiagų, kad sklandžiai funkcionuotų – reguliuotų mūsų emocijas, bei gamintų linksminančius ir raminančius signalus.

    Kaip maistas daro įtaką tavo nuotaikai 

    Ryšys tarp maistinių medžiagų, jas nešiojančių mediatorių ir cukraus lygio kraujyje, reiškia, kad tai kaip mes jaučiamės, didžiąja dalimi priklauso nuo to, kokį gyvenimo būdą gyvename ir ką mes valgome.

    • Per didelis suvartojamas cukraus kiekis gali prisidėti prie depresyvios, slogios nuotaikos. Vieno išsamaus, didelės apimties tyrimo, atlikto šešiose šalyse, rezultatai parodė, kad didelis cukraus suvartojimas ir depresyvi nuotaika – glaudžiai susiję dalykai. To priežastis gali būti chroniškai padidėjęs insulino kiekis ir daug energijos atimantys organizmo bandymai išvalyti besiveržiantį cukrų iš kraujo.
    • Pakankamas suvartojamas omega-3 riebiųjų rūgščių kiekis padeda mums būti geresnės nuotaikos. Itraukite daugiau riešutų, žuvies, jūros gėrybių (lašišos, sardinių, skumbrės, krabų mėsos, austrių) į savo dietą, kad gautumėte šiuos “laimę nešančius”, sveikuosius riebalus. (Bonusas! Austrės dar ir nuostabus cinko šaltinis! )
    • Per didelis augalinių aliejų, hidrintų, perdirbtų riebalų suvartojimas gali pabloginti nuotaiką. Jei suvartojama per daug, šie omega-6 riebalai trukdo įsisavinti omega-3 riebalų rūgštis. Omega-3 trūkumas yra siejamas su depresija, dirglumu, irzlumu, itin impulsyviu mąstymu bei elgesiu (kas gali reikšti, kad yra didelė rizika netinkamiems, impulsyviems maisto pasirinkimams – taigi uždaras ratas). Omega-6 riebalų rūgštys taip pat gali padidinti uždegimus organizme, kas gali padaryti įtaką mūsų smegenims. Dauguma neurodegeneracinių sutrikimų ir ir psichinės sveikatos problemų yra susiję būtent su smegenų uždegimu.
    • Valgant liesą baltymą, pavyzdžiui vištieną, kalakutieną, žuvį, padidina triptofano suvartojimą. O triptofanas svarbus tuo, kad tai serotonino, hormono, padedančio mums jaustis laimingu ir atsipalaidavusiu, statybinė medžiaga.

    6. Tu stipresnis ir ištvermingesnis 

    Kai pasiryžti savo kūno kapitaliniam remontui ir naujai pripildai jį sveiku maistu, iš pradžių, treniruotės gali būti sunkus ir varginantis darbas. Gali būti, kad jautiesi silpnas, nekordinuotas ir lėtas, o po pirmos serijos pratimų su svarmenimis jau skauda raumenis. Tada tyliai sau pagalvoji: “ką aš, su savo paliegusiom, svarelio nepakeliančiom rankelėm čia veikiu tarp šitų raumenų kalnų ir išsiryškinusių gazelių?” Bet palaipsniui, tau mažiau skauda. Atsikėlimas iš lovos labiau skamba kaip “op”, nei savaitę prieš buvęs “aaaaaaaauuuuuchhh”. Sporto salė pamažu pradeda asocijuotis su malonumu, o prieš tai gąsdinę sporto pratimai – tiek pat natūralus judėjimas, kaip vaikščioti senamiesčio gatvėmis. Taip, tu jau beveik sporto salės asas. Bent jau gali save taip vadinti, pagal tai, kaip puikiai ten jautiesi. Ir jau visai matosi reali galimybė patapti tuo “raumenų kalnu” arba “gazele”.

    Kaip atrodo progresas: 

    • Naudoji tą patį svorį, bet gali atlikti pratimą didesne amplitude.  Prieš maždaug mėnesį, tu net negalėjai padaryti kelių pilnų pritūpimų, tai buvo panašiau į kuklius reveransus. Dabar tie keliai, klubai ir kulkšnys lenkiasi ir elgiasi kaip nulipdyti iš plastelino.
    • Tau taip nebeskauda raumenų. Intensyvūs pratimai ir naujas, neįprastas kūnui judėjimas sukuria mikro įplyšimus raumenų skaidulose, kuriuos mes turime atkurti. Šis taisymo procesas yra gerai – Tai dėl jo mes tampame stipresni, sportiškesni ir raumeningesni, bet pradinė šio proceso stadija – skausminga, kurią reikia prakentėti ir pralaukti. Prasideda uždegimas; tuomet ir jautiesi lyg ištinęs, nes kūno skysčiai susitelkia į raumenis, kad galėtų atitaisyti padarytą žalą. Toliau treniruojantis, su laiku, taikant sveiką mitybą, tu duodi kūnui daug energijos ir reikiamų medžiagų atsistatymui, todėl uždegimas slopsta ir kūnas greitai gyja.
    • Apskritai, gali atlikti daugiau fizinės veiklos. Visai nesvarbu ar tai bėgimas, plaukimas, važiavimas dviračiu, kilnojimas didesnių svorių ilgesnėse treniruotėse, ropštimasis į aukštesnį ir statesnį kalną, papildomas teniso ar golfo raundas, tu tiesiog gali atlikti daugiau ir dažniau. Tinkamos mitybos dėka, turi daugiau energijos ir tavo kūnas atsistato žymiai greičiau.
    • Jautiesi šviežias ir atsinaujinęs. Aprūpintos tinkama mityba, tavo kūno ląstelės traukia į save deguonį, išmeta šiukšles, nereikalingas medžiagas, gamina daugiau fermentų, ir apskritai, geriau sutaria viena su kita, ko pasekoje, jautiesi sveikas, žvalus ir laimingas.

    7. Jauti, kad tai labiau gyvenimo būdas, nei dieta

    Dietos yra kankinanti nuobodybė. Ypatingai jei esi itin užimtas darbais, šeima, namais, tai tik dar viena nuobodi, griežta, per daug komplikuota užduotis ir tu lauki nesulauki kada galėsi ją mesti. Kai mes metame šį nemalonų reikalą – nes mes žinoma metame, tai juk laikina – mes ir vėl žingsnis atgal, iš kur atėjome. Atgal į “ ne dietos režimą”: atgal į perdirbtą maistą, niekad nenuslopstantį alkį, išsekimą ir svorio augimą.

    Kaip atrodo progresas:

    Progresas čia vyksta natūraliai, kai tu tiesiog…gyveni. Tu gyveni normaliu, komfortišku dienos ritmu, kai vardan rezultato tu nei laikaisi kažkokio sudėtingo režimo, nei kažkur paslysti.

    Valgyti sveikai – nebėra dalykas apie kurį reikia nuolat galvoti, sau sakyti, priminti, – tai

    tiesiog patapo tavo kasdienybe ir norma.

    • Tau natūraliai norisi sveiko, pilnaverčio maisto. Tu pasirenki lašišą vietoj dešrainio, net nesvarstant kurį variantą pasirinkti. Pamąstai sau: “šviežios salotos būtų puikus pasirinkimas”, ir tu iš tiesų taip galvoji.
    • Tu turi planą ir jo laikaisi. Turi visos savaitės ar net mėnesio subalansuotą sveiko maisto racioną, gamini kasdien pagal jį arba esi užsisakęs tokią paslaugą, kuri tuo pasirūpina (plačiau apie tokio pobūdžio paslaugą gali sužinoti svetainėje www.7pack.lt) . Tu numatai sunkumus, kurie gali trukdyti tau laikytis plano ir turi strategijas kaip to išvengti.
    • Tu “nebesusimauni”. Supraskite mane teisingai: tu visdar valgai gimtadienio tortus, kalėdinius sausainius ir kartais mėgaujiesi popkornais kino teatre ar vyno taure su draugais restorane. Tu nebepriskiri šių dalykų prie blogų ar kaltės jausmą skatinančių, tai tiesiog tampa retais pasilepinimo momentais, kurių gyvenime juk labai reikia, tai normalu. Būtent dėl to, kad nebaudi savęs už “nusižengimus”, kartais jais mėgaujiesi, po jų gali ramiai sau grįžti prie sveikos subalansuotos mitybos. Jokios tragedijos, jokių staigių, griežtų posukių, manevrų ar pasekmių.
    • Taip, tai tikrai įmanoma. Jei valgai sveikai ir sportuoji, nekankindamas savęs, tai natūrali ir normali pasekmė. Ir tai didelis progreso ženklas, nesvarbu ką rodytų svarstyklės.

    Ką daryti toliau:

    Pridėk, ne atimk.

    Nevenk nesveiko riebaus maisto.

    Nevenk deserto.

    Tiesiog pridėk į savo mitybos racioną daugiau sveikų dalykų – vandens, liesų baltymų, šviežių vaisių ir daržovių – tuomet tiesiog liks mažiau vietos ir noro maistui, kuris prieštarauja tavo tikslui ir planui. 

    Ir pirmiausiai, atkreipk dėmesį į tai, ką gauni, ne į tai, ko netenki. Pavyzdžiui: raumeningesnis, lieknesnis kūnas, jėga, pasitikėjimas, energija, gera nuotaika, ramybė, sveikas, blaivus mąstymas.

    Pastebėk ir švęsk savo progresą. 

    Susitelk į mažus dalykus. Mini tikslus, dienoms, savaitėms, 5 minutėms. Kaip tik tau patogiau, jei tai padės suvokti, kad tai įmanoma ir realu.

    preloader

    Registruokitės ir gaukite 5% nuolaidą pirmam apsipirkimui!