Probiotikai

Probiotikai – tai gyvi organizmai, vadinamosios „gerosios” bakterijos, kurios yra svarbios žmogaus žarnyno sveikatai, imunitetui, odos grožiui ir gerai savijautai.

Nors bakterijos kai kuriems žmonėms pirmiausiai asocijuojasi su užkrečiamomis ligomis, jos gyvena kiekviename mūsų. Net iki 4 kg žmogaus svorio sudaro jo žarnyne gyvenantys mikroorganizmai! Jie padeda virškinti maistą, gamina gerąsias riebalų rūgštis, skatina priešuždegiminių baltymų gamybą, stimuliuoja žmogaus imunitetą. Šių mikroorganizmų visuma sudaro mūsų mikroflorą. Joje – tiek gerosios, tiek blogosios bakterijos. Kol blogųjų bakterijų mūsų mikrofloroje – mažuma, esame sveiki ir jaučiamės gerai. Tačiau sutrikus gerųjų ir blogųjų bakterijų pusiausvyrai, pastarosios ima vešėti ir atsiranda disbakteriozė. Taip gali nutikti vartojant antibiotikus, apsinuodijus ar susirgus kita liga, nusilpus imunitetui. Atstatyti žarnyno mikrofloros balansą gali padėti preparatai su probiotikais.

Vartoti probiotikus vertėtų tuomet, kai organizme sutrinka bakterijų balansas. Tai pasireikšti gali taip: nusilpsta imunitetas, sutrinka virškinimas, beria odą, vargina prasta savijauta. Su maisto papildais gaunamos gerosios bakterijos kolonizuoja žarnyną ir neleidžia ten kurtis patogeninėms arba blogosioms bakterijoms, atkuriama sveika gerųjų ir blogųjų bakterijų pusiausvyra. Kai kurie specialistai pataria probiotikus vartoti profilaktiškai.

Žarnyno sveikata yra glaudžiai susijusi su imunitetu. Viena iš svarbių probiotikų savybių – jie gali padėti pagerinti organizmo imuninį atsaką, jį reguliuoti ir skatinti imunitetą kovoti su į organizmą patenkančiomis infekcijomis. Probiotikai taip pat gali prisidėti prie odos grožio bei sveikatos. Tokios odos būklės kaip egzema, rožinė, aknė dažnai yra susijusios su uždegiminiais organizmo procesais. Atstačius sveiką žarnyno mikrofloros pusiausvyrą galima tikėtis ir odos būklės pagerėjimo.

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad maisto papildai su probiotikais gali būti naudingi, kai susiduriama su tokiais sveikatos sutrikimais:

• Dirgliosios žarnos sindromas.
• Uždegiminės žarnų ligos (opinis kolitas, Krono liga).
• Laktozės netoleravimas.
• Dentino kariesas.
• Alergija.
• Kvėpavimo takų infekcijos vaikams.
• Ūmus apsinuodijimas ar viduriavimas.
• Grybeliniai išorinių lyties organų uždegimai moterims.

Probiotikai rekomenduojami tiek suaugusiems, tiek vaikams ar netgi kūdikiams. Labai mažiems vaikams, jaunesniems nei 2 metų, probiotikai dažniausiai pateikiami miltelių ar skysta forma. Jie gali būti maišomi su motinos pienu, mišiniu, vėliau – maisto tyrelėmis. Vyresniems vaikams probiotikai siūlomi miltelių, skysta forma ar kapsulėmis. Suaugusieji probiotikus dažniausiai vartoja kapsulėmis, bet rinkoje galima rasti įvairių moterims ir vyrams skirtų maisto papildų su probiotikais formų.

Sakoma, kad probiotikaI nereikalingi tik tuomet, jei turite tobulai veikiančią virškinimo sistemą ir vartojate daug raugintų daržovių bei kitų probiotikais turtingų maisto produktų. Jie gali turėti teigiamą poveikį visų amžiaus grupių atstovams – nuo kūdikių iki senjorų. Probiotikai gali būti ypač naudingi moterims, nes kai kurios bakterijų rūšys gali padėti subalansuoti moters makšties mikrobiomą ir apsaugoti nuo infekcijų. Kadangi vartojant probiotikus į žarnyną patenka gyvi mikroorganizmai, kurie yra randami sveiko žmogaus mikrofloroje, jie laikomi saugiais daugeliui.

Vis dėlto, tai nereiškia, kad probiotikai negali turėti šalutinio poveikio, ypač ką tik pradėjus juos vartoti. Didesnė tikimybė, kad jie pasireikš sergantiems įvairiomis ligomis, sveikstantiems po operacijos, turintiems su imunine sveikata susijusių sveikatos sutrikimų. Tokiems žmonėms būtina prieš pradedant vartoti probiotikus pasitarti su gydytoju.

Nors tyrimai įrodė probiotikų saugumą nėščiosioms bei maitinančioms mamoms, kiekvienas atvejis – individualus, taigi jei laukiatės kūdikio ar jį maitinate savo pienu, prieš pradedant vartoti probiotikus, pasitarkite su savo gydytoju. Ypač mažo svorio naujagimiams probiotikai nerekomenduojami dėl infekcijos rizikos.

Jei norite išsirinkti išties kokybiškus probiotikus, atkreipkite dėmesį į kelis aspektus: prekių ženklą, sudėtyje esančias gerųjų bakterijų rūšis ir gyvybingų bakterijų kiekį. Pastaroji informacija ypač svarbi, mat nurodo, kokį kiekį gerųjų bakterijų gausite su kiekviena maisto papildo doze. Kiekiai stipriai varijuoja – nuo 1 iki 10 milijardų. Kai kurie specialistai pataria vartoti maisto papildus, kuriuose būtų randama ne mažiau nei 5 milijardų gyvybingų bakterijų. Jei dozė per maža, galite nepajusti poveikio. Geriausiai rekomenduojamą dozę nustatys jūsų gydytojas, ji gali skirtis priklausomai nuo sveikatos būklės. Mažesni kiekiai randami vaikams skirtuose probiotikuose.

Probiotikai parduodami įvairiausiomis formomis: nuo kapsulių ir miltelių iki probiotinių gėrimų. Kaip jau minėta, probiotikai – gyvi organizmai, tad ir jų naudą pajausime tik tuomet, jei žarnyną pasieks gyvi.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į probiotikų sudėtį. Kiekvieno žmogaus mikrobioma yra unikali, taigi geriausiai tinkantys probiotikai gali varijuoti priklausomai nuo to, kokios bakterijų kultūros yra randamos jų sudėtyje. Pagrindinės ir dažniausiai sutinkamos gerųjų bakterijų rūšys yra Bifidobacteria ir Lactobacillus bei mieliagrybis Saccharomyces boulardii.

• Bifidobacteria turi priešuždegiminį poveikį, gamina virškinimo fermentus, vitaminus B2, B6, B12, K2. Tai viena gausiausių genčių žmogaus mikrofloroje. Yra beveik 50 jos rūšių, bet pagrindinės jų naudos sveikatai yra: sveikas imunitetas, geresnis fiziologinis atsakas stresui, sklandus virškinimas, stabili nuotaika.
• Lactobacillus genties bakterijos sudaro vos 0,01% visų žmogaus žarnyne randamų bakterijų, tačiau yra ypač svarbios. Yra net 170 jų rūšių, bet pagrindinės šio genties bakterijų naudos sveikatai yra: žarnyno barjero stiprinimas, pagalba skaidant laktozę, sklandus virškinimas, imuninės funkcijos stiprinimas, pagalba geresniam miegui.
• Saccharomyces boulardii yra probiotikuose randamas mieliagrybis. Jis gali padėti kovoti su viduriavimu bei kitomis virškinamojo trakto problemomis. Ieškokite šio pavadinimo probiotikuose, vartojamuose naudojant antibiotikus.

Atsakymas į klausimą – kaip ir kada vartoti probiotikus, yra nevienareikšmiškas. Atkreipkite dėmesį į rekomendacijas, pateiktas ant probiotikų pakuotės. Kai kurie gamintojai rekomenduoja probiotikus vartoti prieš miegą, kiti – tai daryti ryte. Pastarieji argumentuoja, kad ryte, kai būna praėjęs nemažas laiko tarpas be maisto, skrandžio terpė yra mažiau rūgštinga, taigi probiotikams lengviau išlikti gyviems ir sėkmingai pasiekti žarnyną. Jei renkatės probiotikus vartoti vakare, tai darykite praėjus 2-3 valandoms po vakarienės.

Kai kurie  tyrimai rodo, kad, pasirenkant probiotikų vartojimo laiką, reikėtų atsižvelgti į maisto papilduose randamas bakterijų rūšis. Bifidobacteria ir Lactobacillus geriau vartoti maždaug pusvalandį prieš valgį, o Saccharomyces boulardii mikroorganizmai išlieka gyvybingi neatsižvelgiant į tai, kada yra vartojami: prieš valgį, po valgio, ar valgio metu. Vartojant antibiotikus, probiotikus reikėtų gerti maždaug po 2-3 valandų. Juk nenorite, kad antibiotikai išnaikintų visas ką tik gautas gerąsias bakterijas!

Mitybos specialistai sutaria dėl vieno – svarbiau, nei probiotikų vartojimo laikas, yra jų vartojimo pastovumas. Pozityvių pokyčių galima tikėtis tik tada, kai jų nepamirštame išgerti kasdien.

Žarnyną praturtinti gerosiomis bakterijomis galime ne tik maisto papildų pagalba, bet ir vartojant probiotinį maistą. Jei iki šiol to nepadarėte, į savo dietą įtraukite šiuos maisto produktus:

• Jogurtas ir kefyras. Šie maisto produktai gali būti naudingi daugeliui žmonių, jei jie nėra jautrūs ar alergiški pieno produktams. Kitiems verta išbandyti veganiškas alternatyvas, pavyzdžiui – kokosų jogurtą.
• Fermentuoti produktai. Jei norite gauti natūralių probiotikų, į savo racioną įtraukite raugintas daržoves (raugintus kopūstus, raugintus agurkus kitas daržoves), obuolių sidro actą, kombučią, miso pastą bei kimči.

Nors apie prebiotikus girdime žymiai rečiau, nei apie probiotikus, jie yra ne mažiau svarbūs. Mat tam, kad gerosios bakterijos galėtų klestėti, žarnyne turi pakakti prebiotikų. Prebiotikai netgi vadinami probiotinių bakterijų maistu, jie stimuliuoja gerųjų bakterijų augimą ir aktyvumą. Tyrimai rodo, kad prebiotikai taip pat turi priešuždegiminių, detoksikuojamųjų savybių.

Taigi, kas yra prebiotikai? Tai nevirškinami angliavandeniai: fruktooligosacharidai, galaktooligosacharidai, inulinas, pektinas, laktozė, skaidulos ir kai kurios kitos medžiagos. Jų gausu tokiuose maisto produktais, kaip bananai, šparagai, smidrai, česnakai, svogūnai, porai, cikorijos, artišokai, avižos, pupelės. Norint mitybą praturtinti prebiotikais, galima į dietą įtraukti daugiau šių produktų arba ją papildyti maisto papildais su prebiotikais, pavyzdžiui: fruktooligosacharidų milteliais, skaidulomis.

Atrinkome patikimų ir pasaulyje pripažintų gamintojų gerųjų bakterijų kompleksus bei maisto papildus, tinkamus įvairaus amžiaus ir poreikių vartotojams. Gyvosios bakterijos, tinkančios visiems, nuo kūdikių iki senjorų, pateikiamos milteliais ir kapsulėmis – galite pasirinkti tai, kas geriausiai tinka Jums ir Jūsų šeimai. Nesate tikri, kaip išsirinkti tinkamiausią produktą? Susisiekite ir mes Jums mielai padėsime: info@molecule.lt.