Nemiga

●      Trumpalaikė arba ūminė nemiga. Tai miego sutrikimas, kuris trunka nuo kelių dienų iki kelių mėnesių. Dažniausiai trumpalaikę nemigą išprovokuoja stiprų stresą sukeliantys gyvenimo įvykiai. Įprastai šis nemigos tipas praeina savaime, be specialaus gydymo. 

●      Ilgalaikė arba lėtinė nemiga. Tai ilgai trunkantys miego sutrikimai, pasireiškiantys mažiausiai tris kartus per savaitę ir besitęsiantys ilgiau nei kelis mėnesius. Ilgalaikė nemiga sukelia didžiulį nuovargį, sutrikdo darbingumą ir koncentraciją.

●      Sunku užmigti;

●      Dažni prabudimai naktį;

●      Ankstyvas pabudimas ryte;

●      Nuovargis ir mieguistumas dienos metu;

●      Nerimas ir irzlumas;

●      Sunku susikaupti ir atsiminti svarbią informaciją;

●      Galvos skausmas, sunkumo jausmas galvoje;

●      Mažesnis atsparumas stresui;

●      Motyvacijos stoka;

●      Padidėjęs jautrumas triukšmui ir šviesai;

●      Baimė, kad ir vėl nepavyks išsimiegoti.

●      Stresas: įtempti gyvenimo įvykiai ir pasikartojančios stresinės situacijos, netektys, nerimas dėl darbo ar asmeninių santykių.

●      Gyvenimo būdas: keliavimas per kelias laiko juostas, darbo grafikas (darbas naktimis ir pan.). Miego sutrikimus gali skatinti kofeinas, nikotinas bei alkoholio vartojimas. 

●      Blogi miego įpročiai: ėjimas miegoti skirtingu laiku, miegas dieną, per didelis aktyvumas prieš miegą, nepatogi miego vieta, televizorius miegamajame, išmanusis telefonas ar kompiuteris prieš miegą, užkandžiavimas vėlai vakare. 

●      Su miegu susiję sutrikimai: miego apnėja (kai naktį sutrinka kvėpavimas), neramių kojų sindromas, knarkimas. 

●      Psichikos sutrikimai ir kitos ligos: depresija, nerimas, pyktis, potrauminis streso sutrikimas ir pan. Taip pat miego kokybei įtakos gali turėti lėtinis skausmas, alergijos, diabetas, virškinamojo trakto sutrikimai, kvėpavimo takų sutrikimai, skydliaukės veiklos sutrikimai, vėžys. 

●      Vaistų vartojimas: antidepresantai, vaistai nuo skausmo ir aukšto kraujospūdžio. Taip pat vaistai, turintys stimuliuojančių savybių.  

●      Lytis ir amžius: moterims nemigą gali sukelti hormoniniai pokyčiai menstruacinio ciklo, nėštumo ar menopauzės metu. Prasčiau miega vyresnio amžiaus žmonės.

Nemigą sumažinti padės tinkama miego higiena – tai įpročių ir aplinkos visuma, padedanti užtikrinti kokybišką miegą. Labai svarbu laikytis nuoseklaus miego grafiko: eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu. Be to, sveikatos specialistai rekomenduoja prieš miegą vengti mėlynos šviesos, kurią skleidžia telefonų ir kompiuterių ekranai. Geriausia, kai miegamojo apšvietimas yra ramus ir malonus. Siūloma prieš miegą gerai išvėdinti kambarį ir palaikyti žemesnę temperatūrą nei kituose kambariuose. Miego specialistų teigimu, naktį miegamajame turėtų būti apie 18 ºC.

Gali padėti ir vakarinis ritualas – šilta vonia su raminančiomis žolelėmis, švelni muzika, knyga ir kiti ramūs užsiėmimai.

O jeigu šie būdai nepadeda ir nemiga vis tiek vargina, reikėtų kreiptis pagalbos į sveikatos specialistą, kuris įvertins būklę, paskirs reikiamus tyrimus ir gydymą. Gydytojas gali rekomenduoti terapiją arba net receptinius vaistus.

Nemiga gali stipriai paveikti tiek fizinę, tiek ir psichinę žmogaus sveikatą. Todėl svarbu kuo anksčiau ieškoti nemigos priežasčių ir rasti geriausius sprendimus, galinčius pagerinti miego kokybę. Be to, kol nemiga dar yra tik trumpalaikė, pakanka tik natūralių priemonių ir nereikia ilgo ar sudėtingo nemigos gydymo. 

Jei delsiama ir nekreipiama dėmesio į nemigą, ji tampa ilgalaikė ir sukelia rimtus sveikatos sutrikimus. Pavyzdžiui, gali nusilpti imuninė sistema, padidėti širdies ir kraujagyslių ligų rizika, atsirasti virškinamojo trakto sutrikimai, svorio pokyčiai (svorio padidėjimas ar sumažėjimas). Taip pat dėl nuolatinės nemigos gali padidėti depresijos rizika, žmogus tampa irzlus, nerimastingas, gali pasireikšti mąstymo sutrikimai ar vadinamasis „smegenų rūkas“, pablogėti koncentracija.

Pastebima, kad ilgalaikė nemiga keičia ir žmogaus gyvenimo būdą. Gali sumažėti darbingumas, pranykti susidomėjimas ir noras užsiimti mėgstama veikla. Taip pat padažnėti piktnaudžiavimas alkoholiu ar kitomis psichoaktyviomis medžiagomis. Kadangi dienos metu žmogus jaučiasi mieguistas ir sulėtėja reakcijos laikas, gali padidėti nelaimingų atsitikimų rizika darbe ar, pavyzdžiui, vairuojant.

●      Melatoninas – hormonas, gaminamas smegenyse, reguliuojantis miego ir pabudimo ciklą. Melatonino gamybą skatina tamsa, o auštant gamyba sumažėja ir žmogus nubunda. Todėl, jei žmogui sunku užmigti, gali būti rekomenduojami melatonino maisto papildai.

●      Valerijonų šaknys – natūrali priemonė, galinti padėti užmigti. Valerijonų šaknys mažina nerimą ir emocinę įtampą. Be to, padidina GABA (gama-aminosviesto rūgšties) kiekį smegenyse, o GABA ramina, padeda atsipalaiduoti ir lengviau užmigti.

●      Magnis – svarbus mineralas, padedantis pagerinti miego kokybę. Jis atpalaiduoja raumenis ir nervus, mažina streso lygį. Tyrimai rodo, kad miego kokybę geriausiai pagerina magnio bisglicinatas, viena iš geriausiai įsisavinamų magnio formų.

●      Triptofanas – tai aminorūgštis, kuri dalyvauja melatonino ir serotonino gamyboje. Triptofano yra maisto produktuose, tačiau, jaučiant nuolatinį nerimą ar pablogėjus miego kokybei, gali būti naudingi ir maisto papildai su triptofanu. 

Užmigti padės ir natūralios priemonės, pavyzdžiui, įvairios žolelių arbatos. Ramunėlių, melisų ir mėtų arbata padės atsipalaiduoti ir greičiau užmigti, o apynių arbata nuramins nervų sistemą.

Taip pat naudinga išsitirti, ar netrūksta B grupės vitaminų, kurie padeda palaikyti normalią nervų sistemos veiklą.

Jeigu susiduriate su užmigimo problemomis, jei naktį prabundate ir jaučiatės nepilnavertiškai pailsėję, išbandykite Molecule.lt siūlomus maisto papildus, kurie gali pagerinti miego kokybę. Nesate tikri, kaip išsirinkti tinkamiausią produktą būtent Jums? Susisiekite ir mes Jums mielai padėsime: info@molecule.lt.