Galvos svaigimas

Dažniausiai galvos svaigimas skiriamas į du tipus pagal kilmę: vestibulinį (vertigo) ir nevestibulinį. Vestibulinį galvos svaigimą sukelia sutrikusi vestibulinio (pusiausvyros) aparato, kūno pusiausvyros organo, esančio žmogaus ausyse, veikla. Jaučiant vestibulinį galvos svaigimą, žmogui atrodo, kad sukasi visa aplinka. Nevestibulinis galvos svaigimas pasireiškia neaiškiu svaiguliu, kurio metu žmogus jaučia siūbavimą, apkvaitimą. Nevestibulinis galvos svaigimas dažniausiai atsiranda dėl didelės emocinės įtampos ar migreninio galvos skausmo.

Jei žmogui svaigsta galva, jis gali jausti:

●      Bendrą silpnumą;

●      Galvos skausmą;

●      Apsvaigimą ir pusiausvyros praradimą;

●      Nesvarumo būseną, jausmą tarsi „mėto į šonus“;

●      Mieguistumą;

●      Klausos sutrikimus ir ūžesį ausyse;

●      Ausų užgulimą;

●      Pykinimą ir net vėmimą;

●      Prakaitavimą ir temimą akyse;

●      Alpimą.

Galvos svaigimo priežastys gali būti labai įvairios. Kaip jau ir minėta, galvos svaigimas yra skirstomas į dvi grupes: vestibulinį, kai sutrinka pusiausvyros aparato funkcijos, ir nevestibulinį galvos svaigimą.

Dažniausios vestibulinio galvos svaigimo priežastys:

●      Gerybinis paroksizminis padėties svaigimas (GPPS). Tai trumpalaikis galvos judesių sukeltas galvos svaigimas. Viena iš galimų priežasčių – atitrūkę otolitai (kalcio kristalai) patenka ant užpakalinio pusratinio kanalo skliauto ir, žmogui judant, jie dirgina nervines ląsteles bei sukelia aplinkos judėjimo pojūtį. Taip pasireiškia kelias ar keliasdešimt sekundžių trunkantis galvos svaigimas. GPPS galvos svaigimą galima patirti net gulint.

●      Vestibulinis neuronitas. Tai stiprus galvos svaigimas, atsirandantis, kai sutrinka vienos pusės vestibulinė funkcija.

●      Labirintitas. Vidinės ausies labirinto plėvinių struktūrų ir skysčių uždegimas, sukeliantis be kitų simptomų ir pusiausvyros sutrikimus.

●      Menjero liga. Viena iš šios ligos priežasčių – padidėjęs skysčių kiekis vidinės ausies endolimfinėje sistemoje. Dėl Menjero ligos žmogui gali pablogėti klausa, atsirasti pilnumo jausmas ausyse ir, žinoma, dažnai jaučiamas galvos svaigimas.

●      Amžius. Vertigo dažniau jaučia vyresnio amžiaus žmonės, nes senstant pusiausvyros aparato ląstelės ima silpti. Taip pat vyresnio amžiaus žmonėms yra didesnė įvairių ligų, galinčių daryti įtaką galvos svaigimui, rizika.

●      Ir kt.

Dažniausios nevestibulinio galvos svaigimo priežastys: 

●      Anemija. Galvos svaigimas yra labai dažnas anemijos simptomas.

●      Vitaminų ir mineralų trūkumas.

●      Širdies ir kraujagyslių ligos. Nereguliarus širdies plakimas gali turėti įtakos kraujo tekėjimui į smegenis, todėl pasireiškia galvos svaigimas.

●      Smegenų sukrėtimas. Galvos pažeidimai gali sukelti galvos svaigimą.

●      Nuolatinė įtampa ir stresas. Nervinis galvos svaigimas.

●      Migreniniai galvos skausmai.

●      Regėjimo sutrikimai.

●      Vaistai. Kai kurie medikamentai sukelia laikiną galvos svaigimą. Svaigulys praeina, nustojus vartoti paskirtus vaistus.

●      Ir kt.

Išoriniai veiksniai, galintys sukelti galvos svaigimą:

●      Ryški šviesa ir triukšmas.

●      Ryškus, margi ir greitai besikeičiantys vaizdai.

●      Greiti judesiai, važiavimas itin vingiuotu keliu.

●      Ir kt.

Pirmiausia, žinoma, reikia žinoti tikslią galvos svaigimo priežastį. Jei tai konkreti liga, būtina ją gydyti. Kartais yra skiriamas medikamentinis gydymas, o kai kuriais atvejais užtenka ir specialių gydomųjų pratimų, kineziterapeutai gali paskirti vestibulinę reabilitaciją, lengvinančią galvos svaigimo simptomus.

Jei galvos svaigulį išprovokuoja tam tikri išoriniai veiksniai, reikėtų pasistengti jų vengti. O jau pajutus galvos svaigimą, rekomenduojama judėti lėtai ir atsargiai. Jeigu yra galimybė, reikėtų atsisėsti ar atsigulti, ar bent jau atsiremti į sieną, kitą stabilų daiktą. Taip pat padėti gali kvėpavimo sureguliavimas.

Jeigu galvos svaigimas pasireiškia dėl vitaminų ir mineralų trūkumo, būtina į savo mitybą įtraukti maisto produktus ar maisto papildus su reikiamomis medžiagomis. Pavyzdžiui, dažnai galva svaigsta, jei yra nepakankamas geležies kiekis.

Jeigu galvos svaigimas kartojasi, reikėtų kreiptis į gydytojus. Pasikartojantis galvos svaigimas gali signalizuoti apie pusiausvyros aparato sutrikimus ir kitas ligas, kurioms reikalingas gydymas. O jei galvos svaigimas ir nėra rimtesnės ligos simptomas, jis vis tiek gali sutrikdyti įprastą gyvenimo ritmą ar didinti traumų riziką. Žmogus, kurį kankina galvos svaigimas, gali nukristi, susižeisti ar sužeisti kitus, jei galvos svaigimas, pavyzdžiui, patiriamas vairuojant ar atliekant kitus darbus.

Taip pat nereikia atidėlioti medicininės pagalbos, jei galvos svaigimas pasireiškia su tokiais simptomais kaip galvos ir krūtinės skausmas, pasunkėjęs kvėpavimas, kojų ir rankų tirpimas, alpimas, širdies ritmo sutrikimai, vėmimas, klausos ir regos pablogėjimas, veido tirpimas.

Įprastai pirmiausia žmogų, jaučiantį galvos svaigimą, apžiūri šeimos gydytojas, vėliau pagal galimą galvos svaigimo priežastį žmogus siunčiamas pas kitus specialistus, kurie patvirtina galvos svaigimo priežastį ir skiria tinkamiausią gydymą.

●      Geležis. Geležies stokos anemija viena iš galimų galvos svaigimo priežasčių. Taigi, išsiaiškinus, kad yra nepakankama geležies koncentracija, rekomenduojama mitybą praturtinti tokiais maisto produktais kaip špinatai, kiaušiniai, mėsa, ankštinės daržovės. Taip pat rekomenduojami geležies maisto papildai.

●       Vitaminas D. Kai trūksta vitamino D, žmogus gali jausti nuovargį, raumenų silpnumą ir, žinoma, galvos svaigimą. Todėl, jaučiant galvos svaigimą, rekomenduojama išsitirti, ar netrūksta vitamino D. Manoma, kad vitaminas D gali padėti pagerinti būklę ir po GPPS priepuolių.

●       Vitaminas B12. Vitamino B12 trūkumas gali sukelti tokias sveikatos problemas kaip žemas kraujo spaudimas ir sumažėjęs kraujo tekėjimas į smegenis. Dėl šių priežasčių žmogus gali imti jausti nestabilumą ir galvos svaigimą. Atlikus tyrimus ir išsiaiškinus, kad trūksta vitamino B12, į mitybą siūloma įtraukti tokius maisto produktus kaip jautiena, paukštiena, pieno produktai, maistinių mielių produktai, kiaušiniai.

●       Vitaminas E. Vitaminas E gali padėti išlaikyti kraujagyslių elastingumą, padėti kovoti su uždegiminiais procesais, vykstančiais organizme ir galinčiais turėti įtakos ir galvos svaigimui. Vitamino E yra saulėgrąžose, lapiniuose kopūstuose, žemės riešutų svieste, augaliniuose aliejuose ir pan.

Jeigu mityba nėra pilnavertė, galima vartoti ir reikiamus maisto papildus. Perkant maisto papildus, įsitikinkite, kad pasirinkote geriausiai įsisavinamas vitaminų ir mineralų formas, kad maisto papilduose nėra nereikalingų priedų, o paros dozė yra pakankama.

Jeigu galvos svaigimas pasireiškia tik dėl vitaminų ar mineralų trūkumo, siūlome geriausios kokybės maisto papildus išsirinkti iš gausaus Molecule.lt asortimento. Nesate tikri, kaip išsirinkti tinkamiausią produktą būtent Jums? Susisiekite ir mes Jums mielai padėsime: info@molecule.lt.