Egzema

Egzema yra odos būklė, kuriai būdingas niežulys, sausėjimas, bėrimas. Egzistuoja trys pagrindiniai egzemos tipai: atopinis dermatitas, iritacinis kontaktinis dermatitas ir alerginis kontaktinis dermatitas. Kiti egzemos tipai: seborėjinė egzema, dishidrozinė egzema, nervinė egzema, sauskelnių egzema. Jų simptomai, priklausomai nuo tipo, gali šiek tiek varijuoti.

Dažniausiai sutinkamas egzemos tipas yra atopinis dermatitas, dar vadinamas atopine egzema. Atopinio dermatito priežastys nėra iki galio aiškios, bet greičiausiai jį sukelia kelių skirtingų faktorių kombinacija: genetinis polinkis, iš prigimties sausa oda, su imunine sistema susijusios sveikatos būklės (alergijos). Sergant atopiniu dermatitu, odos barjeras tinkamai neatlieka savo funkcijos – neapsaugo nuo išorės veiksnių. Oda tampa pralaidi bakterijoms, alergenams ir kitiems dirgikliams, atsiranda uždegimas, sausumas, niežulys. Atopinis dermatitas dažnai prasideda ankstyvoje vaikystėje, vėliau jo simptomai sumažėja arba visai išnyksta. Vis dėlto, ši liga yra lėtinė, taigi jei žmogus išgyvena atopinio dermatito remisiją, tai nereiškia, kad dermatitas nebepasikartos.

Kontaktinis dermatitas gali būti iritacinis, sukeltas odos sąlyčio su dirginančiomis medžiagomis, arba alerginis, kai bėrimas pasireiškia kaip imuninės sistemos reakcija į alergeną.

• Iritacinis kontaktinis dermatitas – tai ne alergija, tačiau, kaip ir kitų egzemos tipų, jo atsiradimas susijęs su sutrikusia odos barjerine funkcija. Praėjus keliomis valandoms po odos sąlyčio su tokiomis dirginančiomis medžiagomis kaip cheminiai valymo produktai, dezinfektantai, statybinės medžiagos, įvyksta reakcija. Jos intensyvumas priklauso nuo daugelio veiksnių, simptomai varijuoja: nuo odos paraudimo ir išsausėjimo iki tinimo ir deginimo pojūčio.
• Alerginis kontaktinis dermatitas savo simptomais labai panašus į iritacinį kontaktinį dermatitą. Manoma, kad alerginį dermatitą iššaukia vis besikartojantis alergeno poveikis, tai įjautrina organizmą ir sukelia imuninę reakciją. Laikui bėgant iritacinis dermatitas tampa alerginiu, o šį išprovokuoti gali menkiausias alergeno kiekis. Dirginantį alergeną padės atrasti kūno vieta, kurioje atsirado dermatitas: jei tai veido sritis – gali būti dekoratyvinė ar dermatologinė kosmetika, jei tai kūnas – drabužių skalbiklis ar kūno kremas ir t.t.

Mokslininkai sutaria, kad egzema dažniau pasireiškia tiems, kurių šeimoje yra sergančių alerginėmis ligomis, pavyzdžiui: atopiniu dermatitu, astma ar alerginiu rinokonjuktyvitu (šienlige). Sutrikusi odos barjero funkcija dažniausiai susijusi su genetika – oda iš prigimties yra porėta, sausa ir mažiau atspari aplinkos veiksniams. Nors egzema gali būti paveldėta, ji nėra užkrečiama.

Atopinei egzemai būdinga ankstyva ligos pradžia, taigi ji gali pasireikšti dar kūdikystėje. Ant odos atsiranda paraudę išsausėjimai, kurie pleiskanoja. Dėl egzemai būdingo nevaldomo niežulio kūdikiai nuolat kasosi, prasideda niežėjimo-kasymosi ciklas, o tai dar labiau pažeidžia paviršiaus barjerą. Atsiranda žaizdelės, šašai, kartais bėrimai pradeda šlapiuoti, gali kilti odos infekcija. Kūdikiams egzema dažniausiai pasireiškia ant kelių, alkūnių, veido.

Manoma, kad maždaug 60% mažų vaikų, kurie serga egzema, sulaukę pilnametystės nebejaus jos simptomų. Vis dėlto, vaikams ši liga būdinga. Kartais mažiesiems pacientams prasideda odos storėjimas, vystosi vadinamoji lichenifikacija. Mažiems vaikams egzema dažniausiai pasireiškia ties alkūnėmis, riešais, čiurnomis, vidinėje kelių pusėje.

Dažnai kūdikystėje prasidėjusi egzema, iki penkerių metų išnyksta, tačiau kartais ji nedingsta ir paauglystėje, atsinaujina jau suaugus. Kaip ir vaikų, suaugusiųjų odos būklė smarkiai priklauso nuo to, kiek jie kasosi. Odos kasymas provokuoja dar didesnį niežulį, erzina odą, didina uždegimą. Suaugusiesiems egzema dažniausiai pasireiškia ant veido, aplink akis, ant rankų.

Atopinė egzema yra lėtinė liga, jos eiga – cikliška, taigi net jei ilgą laiką džiaugėtės sveikai atrodančia oda, liga bet kada gali sugrįžti. Paūmėjimą gali išprovokuoti įvairūs veiksniai: stresas, šaltas oras, netinkama kosmetika, šiurkštus drabužio audinys, įvairūs alergenai, žiedadulkės, netgi tam tikras maistas. Kiekvienas žmogus į šiuos dirgiklius reaguoja skirtingai, tad reikėtų stebėti individualias reakcijas ir išsiaiškinti, kas jas provokuoja. Atradus priežastį, taps žymiau lengviau suvaldyti ligos požymius. Sergantiems egzema patariama ypatingai atidžiai rūpintis savo savijauta, emocine bei psichologine sveikata, mat stresas dažnai yra vienas pagrindinių egzemos paūmėjimo sukėlėjų.

Egzemos gydymas kompleksinis – jį sudaro tinkama odos priežiūra, alergenų, streso bei kitų ligą provokuojančių veiksnių vengimas. Sergantiems šia liga ypač svarbu nuolat rūpintis savo oda. Svarbiausias darbas yra atkurti jos apsauginį barjerą, drėkinti ir raminti. Reikia suprasti, kad ypatingos priežiūros reikia ne tik toms odos vietoms, kurios paraudusios ir niežtinčios, bet visam kūnui. Net ir ramybės būsenoje esanti atopiška oda būna labai sausa. Švelnus prausimas, emolientų naudojimas, bei kitos priemonės gali tapti prevencija egzemos paūmėjimui.

1. Odos prausimui reikėtų rinktis hipoalergines, ypač švelnios sudėties priemones. Tai turėtų būti odos prausiklis, kuris nedirgina odos, turi antibakterinių savybių.
2. Ribokite vonioje praleidžiamą laiką, nereikėtų maudytis ilgiau, nei 15 minučių. Žmonėms, kurių oda linkusi į dermatitą, verčiau rinktis dušą, o ne vonią.
3. Jei vis dėlto maudotės vonioje, pasirūpinkite, kad vandens temperatūra neviršytų 35 laipsnių. Per karštas vanduo gali dar labiau išsausinti odą, išprovokuoti odos bėrimus bei niežulį.
4. Atsargiai šluostykite odą, jos netrinkite. Rinkitės minkštus ir švelnius rankšluosčius.
5. Svarbiausia dalis odos priežiūros rutinoje – emolientų naudojimas. Odą drėkinti reikėtų iš karto nusiprausus, kol ji dar drėgna. Rinkitės kremus, kurie drėkina, maitina, ramina odą, atkuria jos barjerą. Naudokite juos bent du kartus per dieną. Venkite tokių kremų, kurių sudėtyje yra konservantų, dirbtinių kvapų ar kitų galimai odą erzinančių komponentų.

Egzemai paūmėjus, gydytojas dermatologas skiria medikamentinį gydymą. Dažniausiai tai būna vietiniai ar sisteminiai antiuždegiminiai vaistai. Taip pat gali būti skiriama fototerapija. Šių priemonių pagalba bėrimai po truputį išnyksta. Trumpalaikis gydymo tikslas būna sumažinti niežulį, ilgalaikis – apsaugoti odą nuo paūmėjimų ir padaryti juos retesnius.

Egzemos simptomų mažinimui ypač svarbi tinkama odos priežiūra. Mūsų asortimente rasite hipoalerginių, iš natūralių ingredientų pagamintų veido ir kūno odos priežiūros priemonių, tinkamų jautriai kūdikių, vaikų bei suaugusiųjų odai. Nesate tikri, kaip išsirinkti tinkamiausią produktą būtent Jums? Susisiekite ir mes Jums mielai padėsime: info@molecule.lt.