Baltymai

Baltymai – tai žmogaus organizmui būtini organiniai junginiai, susidedantys iš aminorūgščių. Įprastai su baltymo sąvoka susiduriame kalbėdami apie mitybą. Nes jie, kaip ir kitos pagrindinės maistinės medžiagos: angliavandeniai, riebalai, mineralai ir vitaminai, yra itin svarbūs, norint palaikyti optimalią žmogaus sveikatą. 

Tačiau iš tikrųjų baltymai yra daug reikšmingesni, jie lemtingi kiekvienos žmogaus kūno ląstelės išgyvenimui. Net jų tarptautinis terminas proteinas yra kilęs iš graikiško žodžio proteios, kuris reiškia „pagrindinis, svarbiausias, pirminis“.

Baltymų yra tiek gyvūninės, tiek ir augalinės kilmės produktuose. Mitybos specialistai siūlo derinti šiuos abu baltymų šaltinius, nes taip bus pasiekti geriausi ir sveikatai palankiausi rezultatai. 

Nustatyta, kad daug naudingų baltymų yra šiuose gyvūninės kilmės produktuose: paukštienoje, jautienoje, kiaušiniuose, pieno produktuose, jūrų gėrybėse ir kt. Gyvūniniuose maisto produktuose esantys baltymai dažnai yra vadinami visaverčiais baltymais, nes yra greitai pasisavinami ir svarbiausia – organizmą papildo visomis devyniomis nepakeičiamomis aminorūgštimis. Tačiau dažnas gyvūninių produktų vartojimas gali sukelti ir tam tikrus sveikatos sutrikimus, pavyzdžiui, gali padidinti MTL („blogojo“) cholesterolio kiekį kraujyje. 

Todėl, siekiant pilnavertės mitybos, rekomenduojama savo mitybos racioną papildyti ir augaliniais baltymų šaltiniais – riešutais, sėklomis, pupelėmis, žirniais, lęšiais, avinžirniais, šalavijo (chia) sėklomis, sojos produktais, bolivine balanda, nesmulkintais grūdais, avižomis ir kt. Dažniausiai augaliniuose baltymuose nėra visų būtinų aminorūgščių ir jie sunkiau įsisavinami, bet, valgydami augaliniais baltymais gausius maisto produktus, žmogus taip pat gauna ir vitaminus, antioksidantus bei skaidulas. Todėl yra pastebima, kad augaliniai baltymai gerina bendrą žmogaus sveikatą ir mažina tam tikrų sveikatos sutrikimų riziką.  

●          Mažina alkio jausmą. Baltymai yra ypač sotūs, todėl, suvalgius daug baltymų turinčių maisto produktų, žmogus ilgiau nenori valgyti. Dėl tos pačios priežasties baltymais gausus mitybos planas, mažina norą nuolat užkandžiauti ir ypač vakare, o tai padeda net kontroliuoti svorį. Taip pat yra manoma, kad baltymai skatina medžiagų apykaitą.

●          Gali padidinti raumenų masę. Baltymai yra raumenų statybinė medžiaga. Be to, jie didina jėgą ir greitina atsistatymą po fizinės veiklos, todėl įprastai daugiau baltymų vartoti rekomenduojama aktyviai sportuojantiems. Daugiau baltymų reikia ir vyresniems žmonėms, nes su amžiumi natūraliai prasideda raumenų masės nykimas.

●          Gali padėti kovoti su infekcijomis. Norint apsisaugoti ar jau sergant infekcinėmis ligomis, reikėtų savo mitybą praturtinti papildomu baltymų kiekiu, nes jie padeda užtikrinti efektyvią hormonų ir fermentų veiklą. Be to, juk imuninės sistemos gaminami antikūnai tai ir baltymai – sudėtiniai baltymai glikoproteinai.

●          Padeda atsistatyti po traumos. Baltymai gali padėti greičiau atsigauti po operacijų, traumų, taip pat pagreitina žaizdų gijimą. Taip yra todėl, kad baltymai skatina naujų ląstelių formavimąsi.

●          Baltymai padeda pagerinti plaukų, nagų ir odos būklę. Baltymų trūkumas gali lemti plaukų slinkimą ar odos elastingumo praradimą. Juk ir visiems gerai žinomi kolagenas ir keratinas – tai tie patys žmogaus organizme esantys baltymai.

Taip pat verta paminėti, kad baltymai palaiko kaulų sveikatą, o tai ypač aktualu vyresniems žmonėms, kuriems didėja kaulų lūžių rizika. Be to, vartojant pakankamai kokybiškų baltymų, organizmas gauna nepakeičiamąsias aminorūgštis, kurių trūkumas sukelia sveikatos sutrikimus. Augalinės kilmės baltymuose gausu antioksidantų, saugančių žmogaus organizmą nuo žalingų laisvųjų radikalų ir lėtinančių senėjimo procesus, bei tokių vitaminų kaip A, C ir E, gerinančių žmogaus sveikatą. Trumpai – baltymai atlieka daugybę funkcijų ir dalyvauja svarbiausiuose organizmo procesuose. 

Baltymai yra labai svarbūs visiems žmonėms: tiek jauniems, tiek ir vyresniems. 

Žinoma, vaikai reikalingą baltymų dienos normą turėtų gauti su maistu. O tai padaryti nėra sunku, jei vaiko mityba yra įvairi ir subalansuota. 

Manoma, kad suaugusiam žmogui reikia kasdien gauti apie 0,8 gramus baltymų vienam kilogramui kūno svorio. Besilaukiančioms ar kūdikį žindančioms moterims, vyresnio amžiaus žmonėms, po operacijų ar traumų ir aktyviai sportuojantiems rekomenduojama baltymų suvartoti daugiau – 1 ar 2 gramus vienam kūno kilogramui. 

Dažniausiai baltymus siūloma vartoti antroje dienos pusėje, nes jie padeda kūno raumenims atsistatyti po sunkios dienos. Jeigu žmogus aktyviai sportuoja, baltymus, gaunamus su maisto papildais, dažnai maisto papildų gamintojai siūlo vartoti iškart po treniruotės.

Per didelis kiekis baltymų gali sutrikdyti inkstų veiklą. Todėl jų kiekį reikėtų riboti tiems žmonėms, kuriems yra nustatyti inkstų veiklos sutrikimai. 

Renkantis maisto papildus, reikėtų žinoti, ar žmogus yra alergiškas pieno baltymui ir jei taip, rinktis baltymus be laktozės. Tą pačią taisyklę reikėtų taikyti ir sojos baltymams. Taip pat yra pastebėta, kad kartais žmonėms sutrinka virškinimas ar patiriamos alerginės reakcijos, jei vartojamas baltymų koncentratas, o, pasirinkus izoliatą ar hidrolizatą, nemalonių pojūčių nejaučiama. 

Ir, žinoma, jei, vartojant baltymų maisto papildus, pasireiškia pykinimas, vidurių užkietėjimas ar viduriavimas, pilvo skausmai, svorio pasikeitimas ar kitos organizmo reakcijos, baltymais papildytus maisto papildus reikėtų iš karto nustoti vartoti.

Jeigu kalbėsime apie baltymų maisto papildus, tai tokių maisto papildų sudėtyje kartu su baltymais gali būti gyvybingųjų bakterijų kompleksas, fermentai ar skaidulos. Vis labiau populiarėja baltymus derinti su adaptogeniniais grybais, pavyzdžiui, tikriniu blizgučiu (reishi) ar kordicepsu. 

Skoniui pagerinti gali būti įdėtos uogos, kakava ar vanilė. 

Pakankamą baltymų kiekį dažniausiai galima gauti su maistu. Kaip ir minėta, jų yra tiek gyvūniniame, tiek ir augaliniame maiste. Bet, jei to nepavyksta padaryti, gali būti vartojami maisto papildai. 

Dažniausiai baltymai maisto papilduose būna įvardinti kaip proteinas. 

Renkantis maisto papildus, pirmiausia rekomenduojama išbandyti grynus ir nesaldintus dirbtiniais skoniais ar saldikliais baltymus. Jeigu nesinori grynų, siūloma įsigyti tokius, kuriuose skonį suteiktų kakava, uogos ar kitos natūralios medžiagos. 

Taip pat galima pastebėti, kad prie kai kurių prekyboje esančių baltymų yra parašyta – koncentratas, izoliatas ar hidrolizatas. Koncentratas yra itin dažna baltymų forma, tačiau šiuo būdu pagaminti baltymai gali būti sunkiau virškinami. Be to, juose daugiau laktozės ir mažiau baltymų. Todėl vis dažniau siūlomos kitos baltymų formos, izoliatas ir hidrolizatas, kurios, manoma, yra geriau pasisavinamos. O svarbiausia yra tai, kad, gaminant, tarkime, baltymų izoliatą, lieka labai mažai laktozės ir riebalų, o baltymai tampa dar grynesni. 

Taip pat galima rinktis ir baltymų rūšį:

●          Išrūgų baltymai, kurie yra gaminami iš pieno produktų. Šiuose baltymuose yra visos nepakeičiamos aminorūgštys.

●          Kazeinas taip pat gaunamas iš pieno produktų. Šiuose baltymuose yra daug aminorūgšties glutamino. Kazeino baltymai ilgiau virškinami, dažnai juos siūloma vartoti prieš miegą.

●          Sojos baltymai išgaunami iš sojos pupelių. Šie baltymai turi daug glutamino ir arginino, bet, žinoma, netinka sojos produktams alergiškiems žmonėms.

●          Žirnių baltymai – vis labiau populiarėjantys baltymai tarp tų, kurie netoleruoja laktozės. Žirnių baltymai yra lengvai virškinami ir nesukelia pilvo putimo. Juose yra visos nepakeičiamosios aminorūgštys.

●          Kanapių baltymai neturi tiek daug baltymų, bet jie gali būti naudingi tiems, kurie neturi didelio baltymų poreikio, aktyviai ir sunkiai nesportuoja.

●          Kiaušinių baltymai nors ir nėra ypač populiarūs, bet juos mėgsta tie, kas negali vartoti laktozės ar yra alergiški sojos pupelėms. Kiaušinio baltymai gerai įsisavinami, turi gerą aminorūgščių balansą. 
 

Norintiems išbandyti natūralius ir 100 proc. augalinius baltymus, siūlome susipažinti su Nuzest baltyminių kokteilių gamintoju. Nuzest baltymų kokteiliai yra pagaminti iš aukščiausios kokybės Europoje auginamų žirnių ir savo sudėtyje turi pagrindines aminorūgštis. Galima rinktis tris skonius: vanilinį, braškinį ir šokoladinį.

Kaip ir minėta, baltymai puikiai dera su grybiena, todėl jų yra, pavyzdžiui, ir Hifas da Terra „Hericium Powder Superfood“ maisto papilduose, kuriuose yra Lion‘s Mane grybų. Ir, žinoma, puikus papildomų baltymų šaltinis yra ir kolageno maisto papildai. 

Aukštos kokybės maisto papildus su baltymais siūlome įsigyti iš Molecule.lt. Pas mus rasite tik pasaulyje pripažintų gamintojų produktus iš aukščiausios kokybės ingredientų. Nesate tikri, kaip išsirinkti tinkamiausią produktą būtent Jums? Susisiekite ir mes Jums mielai padėsime: info@molecule.lt.