Stresas

Stresas gali būti teigiamas (eustresas) arba neigiamas (distresas). Eustresą žmogus patiria, kai susiduria su maloniais išbandymais moksle ar darbe, eina į pirmąjį pasimatymą, patiria pergalę, tuokiasi ir pan. Eustresas padeda susikaupti, išlikti budriam, motyvuoja. Distresas kyla, kai žmogus išgyvena nelaimę, ligą ar netektį. Distresas kenkia tiek fizinei, tiek ir emocinei žmogaus sveikatai, trikdo veiklą. 

Taip pat stresą galima skirstyti į ūminį, epizodinį ir lėtinį. Ūminis stresas – tai trumpalaikis stresas, kuris atsiranda ir greitai praeina. Su ūminiu stresu žmogus susiduria kasdieniniame gyvenime. Jis gali būti tiek teigiamas, tiek neigiamas. Epizodinį stresą sukelia reguliarūs ūminio streso pasireiškimai. Dažnai epizodinį stresą išgyvena tam tikrų profesijų atstovai, kuomet tos pačios stresinės situacijos nuolat pasikartoja.

Itin žmogaus sveikatai žalingas yra lėtinis stresas. Lėtinis stresas – tai ilgalaikė būsena, trunkanti savaites ar mėnesius. Lėtinis stresas daro įtaką visam žmogaus gyvenimui, jo sveikatai, asmeniniams santykiams, darbingumui. Dažniausiai lėtinį stresą sukelia finansinės problemos, nesutarimai su artimaisiais, sveikatos sutrikimai. Lėtinis stresas gali palaužti žmogų.

Fiziniai streso simptomai:

●      Krūtinės skausmas ir sutrikęs širdies ritmas;

●      Jausmas „lyg plyštų širdis“, krūtinės sunkumas;

●      Nuovargis;

●      Miego sutrikimai;

●      Galvos skausmas ir svaigimas;

●      Drebulys ir dusulys;

●      Kraujo spaudimo sutrikimai, dažniausiai hipertenzija;

●      Raumenų ir žandikaulio įtampa;

●      Virškinamojo trakto sutrikimai, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas;

●      Pykinimas;

●      Nusilpusi imuninė sistema;

●      Žemas libido;

●      Kvėpavimo sutrikimai: greitesnis kvėpavimas, nosies išsiplėtimas, švokštimas;

●      Ir kt.

Psichologiniai ir emociniai streso simptomai:

●      Nerimas ir dirglumas;

●      Panikos priepuoliai;

●      Liūdesys ir ašaros;

●      Depresija; 

●      Pyktis ir irzlumas

●      Nekantrumas ir susierzinimas;

●      Išgąstis;

●      Jausmas lyg „neįmanoma išjungti minčių“;

●      Humoro jausmo praradimas;

●      Atminties susilpnėjimas;

●      Gyvenimo džiaugsmo praradimas;

●      Išsekimas ir perdegimas;

●      Sunku susikaupti, atlikti darbus ir priimti sprendimus;

●      Ir kt. 

Pasikeitusio elgesio simptomai:

●      Alkoholio ir tabako vartojimas;

●      Persivalgymas arba alkio jausmo praradimas;

●      Azartiniai lošimai;

●      Apsipirkinėjimas;

●      Nagų ar nagų odelių kramtymas, kasymasis;

●      Verkimas;

●      Šeimos narių vengimas ar visiškas savęs izoliavimas nuo išorinio pasaulio;

●      Ir kt.

Jaučiant stresą, žmogaus oda pasidaro itin jautri, todėl bet koks prisilietimas palieka žymes. Taip pat kai kuriems žmonėms stresas iššaukia dilgėlinę arba į ją panašius simptomus. Oda parausta, patinsta, ima deginti ar net skaudėti. Stresinis bėrimas pasireiškia dažniau tiems žmonėms, kurie serga egzema, rožine ar yra alergiški. 

Įprastai stresinis bėrimas paveikia veidą, kaklą, krūtinę ar rankas ir praeina savaime. Tačiau, jei bėrimas plinta, patinsta gerklė ir lūpos, darosi sunku kvėpuoti, būtina skubiai kreiptis medicininės pagalbos.

Pirmiausia reikėtų atminti, kad jei stresas, o tiksliau distresas, yra lėtinis, jei jis trukdo kasdieniam gyvenimui ir, žinoma, jei stresas veda link suicidinių minčių, būtina profesionali pagalba. Pokalbis su specialistu gali palengvinti streso simptomus. 

Jeigu stresas nėra užvaldęs viso žmogaus gyvenimo, galima jį suvaldyti ir pačiam. Pirmiausia labai svarbu laiku atpažinti savo emocijas, pastebėti streso simptomus ir imtis veiksmų. Žmogus turi išsiugdyti sveiką reakciją į stresą. 

Vienas iš galimų sprendimų – fizinė veikla. Net ir trumpas pasivaikščiojimas ar neilga mankšta gali būti naudinga emocinei sveikatai, pagerinti nuotaiką. Taip pat rekomenduojama atsisakyti alkoholio ir kofeino, pradėti maitintis subalansuotai, kad organizmas gautų visas reikiamas maistines medžiagas, vitaminus ir mineralus. Patiriant didelį stresą, visada siūloma išmokti skirti laiko ir savo mėgstamoms veikloms, rekomenduojama meditacija, kvėpavimo pratimai. 

Taip pat specialistai pataria nusistatyti nedidelius tikslus, džiaugtis ir mažais per dieną nuveiktais darbais. Kai kurie žmonės, patirdami stresą, užsisklendžia ir nustoja bendrauti su draugais ar net šeima, bet būtent kalbėjimas su artimaisiais, rūpesčių ir nuoskaudų išpasakojimas gali labai stipriai sumažinti streso simptomus, nuraminti ir suteikti ramybę.

Labai sudėtinga nustatyti, kada streso yra jau tiesiog per daug. Be to, kiekvieno žmogaus patirtis ir gyvenimiška situacija yra skirtinga, kas vienam jau yra didžiausias gyvenimo smūgis, kitam tai tik nedidelė problema. Bet kokiu atveju, kai žmogus ima jausti trumpalaikį distresą, būtina išmokti jį suvaldyti, kad jis netaptų lėtiniu.

Lėtinis stresas gali sukelti daugybę papildomų sveikatos problemų: 

●      Nusilpsta imuninė sistema. Žmogus dažniau serga virusinėmis kvėpavimo takų infekcijomis, pasireiškia dermatitas. 

●      Sutrinka virškinimas. Padidėja arba sumažėja svoris, atsiranda skrandžio opos ar dirgliosios žarnos sindromas.

●      Didėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika (aukštas kraujo spaudimas, sutrikęs širdies ritmas).

●      Sumažėja vaisingumas.

●      Didesnė psichinės sveikatos negalavimų rizika.

●      Ir kt.

●      Magnis yra būtinas tinkamam nervų sistemos funkcionavimui. Dėl jo stokos žmogus gali jausti nerimą, dirglumą, raumenų įtampą, dėmesio sutrikimą. Magnis padeda atsipalaiduoti, greičiau užmigti. Taip pat yra pastebėta, kad ne tik kad magnis gali padidinti toleranciją stresui, bet ir stresas gali išeikvoti magnio atsargas. Todėl, patiriant stresą, magnis yra itin svarbus mineralas. Jeigu nutariama vartoti magnio maisto papildus, svarbu pasirinkti geriausiai įsisavinamas magnio formas: magnio bisglicinatą, magnio gliukonatą, magnio malatą, magnio citratą ar kitas. 

●      Dėl B grupės vitaminų trūkumo, žmogus tampa mažiau atsparus stresui. Didėja nerimo ir depresijos rizika. B grupės vitaminai neatsiejami nuo tokių nuotaiką reguliuojančių neuromediatorių kaip serotoninas, dopaminas ir pan. Įprastai, patiriant stresą, rekomenduojamas ne vienas konkretus B vitaminas, o B grupės vitaminų kompleksas, nes manoma, kad B vitaminai vienas kitą papildo ir pagerina vienas kito savybes. 

●      Išgyvenant stresines situacijas, rekomenduojami adaptogenai, kurie padeda organizmui prisitaikyti ir išgyventi stresą. Vienas iš jų – ašvaganda. Manoma, kad ašvaganda efektyviai padeda sumažinti stresą ir nerimą, taip pat ji mažina kortizolio (streso hormono) kiekį.  

●      Rausvoji rodiolė (Rhodiola) jau nuo seno vartojama tradicinėje medicinoje, siekiant pagerinti energiją, koncentraciją, protinius sugebėjimus ir, žinoma, padidinti organizmo atsparumą stresui. Todėl, patiriant stresą ir norint sumažinti jo simptomus, galima išbandyti rodiolės maisto papildus. 

●      Valerijono ekstraktas turbūt yra vienas iš populiariausių pasirinkimų, kai kalbama apie streso mažinimą. Valerijonas gali padėti sumažinti nerimo jausmą, pagerinti miegą, padėti nuraminti mintis, sumažinti depresijos simptomus ar šios ligos riziką. Manoma, kad valerijonas padidina gama aminosviesto rūgšties (GABA), turinčios raminantį poveikį, gamybą organizme.

Taip pat, patiriant kasdieninę įtampą, siūloma išsitirti, ar netrūksta vitamino D ir, esant trūkumui, rinktis Vitamino D3 maisto papildus, galinčius pagerinti energiją ir nuotaiką. Padėti gali Omega 3 riebalų rūgštys. Jeigu sunku užmigti, rekomenduojami maisto papildai, skirti miegui. 

Jeigu jaučiate įtampą ir nerimą, jeigu išgyvenate stresinę situaciją, nelaukite kol stresas taps lėtiniu ir sukels didesnes sveikatos problemas. Išsirinkite iš plataus Molecule.lt asortimento maisto papildus, galinčius sumažinti streso simptomus, ir pagerinkite savo gyvenimo kokybę. Nesate tikri, kaip išsirinkti tinkamiausią produktą būtent Jums? Susisiekite ir mes Jums mielai padėsime: info@molecule.lt.