Vaiko sveikata formuojasi dar iki jam gimstant

Atsakingi būsimos mamos veiksmai nėštumo metu lemia vaiko imuninę sveikatą ateityje. Nėštumo laikotarpiu svarbu atsisakyti žalingų įpročių, gerai pailsėti, abiems – ir moteriai, ir būsimam vaikeliui – reikalingos teigiamos emocijos, tačiau visų svarbiausia- mityba. Svarbu kuo anksčiau atkreipti dėmesį į mitybos įpročius bei maistingą mitybos racioną. Maistinės medžiagos lemia vaisiaus audinių bei organų formavimąsi. Taigi, kokios medžiagos yra nepakeičiamos nėštumo laikotarpiu?

Kalcis – reikalingas vaisiaus skeletui formuotis. Nėščios moters racione turi būti sūris, kefyras, rūgpienis, pienas, grietinė, varškė, kurie yra pagrindiniai baltymų šaltiniai, atsakingi atsakingų už vaisiaus audinių ir organų formavimąsi, šaltinių. Kalcio yra ir lapinėse, ir kitose daržovėse, žuvyje.

Vitaminas D – būtinas formuojantis vaisiaus kauliniam audiniui, jo reikia ląstelių dauginimuisi, taip pat mamos kaulams ir imunitetui reikalingos omega-3 riebiųjų rūgščių, kurios gerina vaisiaus smegenų ir akių vystymąsi. Pagrindinis maistinis šaltinis – žuvis. Tačiau kai kurios žuvys ir moliuskai turi sukaupę potencialiai pavojingą gyvsidabrio kiekį, o tai gali sutrikdyti vaisiaus nervų sistemos vystymąsi. Svarbu atsirinkti švariai auginamas žuvis, kad gauti tinkamas bei maistingas medžiagas.
Vitaminas E – puikus nėščiosios energijos šaltinis. Didžiąją dalį mityboje turėtų sudaryti augaliniai riebalai. Rapsų, linų sėmenų, graikinių riešutų aliejai turi ir omega-3 riebalų rūgščių. Tačiau į maisto racioną derėtų įtraukti ir gyvulinės kilmės riebalų – sviesto, mėsos.

Geležis – ji svarbi tiek nėščiajai, tiek besivystančiam mažyliui, nes dalyvauja deguonies pernešime. Stokojant geležies nėščiosios organizme (esant anemijai) trinka vaisiaus aprūpinimas deguonimi. Pagrindiniai šaltiniai – raudona mėsa, kiaušinio trynys, pupelės, žirniai.

Magnis. Magnio trūkumas nėščiosios organizme gali sukelti blauzdų, pėdų mėšlungį (ypač naktį), padidėjusį dirglumą, nuovargį, pykinimą, vėmimą. Magnio šaltiniai maiste riešutai, kviečių grūdai, špinatai, kiauliena, jautiena, lašiša, bananai. Nėštumo metu atsiradus magnio stokos požymiams, gydytojas papildomai turėtų skirti magnio preparatų.
Jodo trūkumas organizme sukelia daug sutrikimų. Tai kretinizmas, pažeistos protinės bei reprodukcinės sveikatos funkcijos, sutrikęs fizinis vystymasis. Dauguma vaikų galvos smegenų pažeidimų atsirado dėl jodo stygiaus jų motinų nėštumo periodu. Pavojingiausias jodo trūkumas nėštumo periodu, nes skydliaukės hormonai būtini vaisiaus smegenų vystymuisi. Jodas ypač svarbus nėštumo pradžioje, kai vaisiaus skydliaukė dar nesusiformavo ir tiroksinas gaunamas tik iš motinos organizmo. Jei motinos organizme trūksta jodo, sumažėja skydliaukės hormonų, trikdančių vaisiaus neuroanatominį smegenų vystymąsi.

Folatai – būtini naujų organizmo ląstelių gamybai. Nėščiosioms šis vitaminas itin svarbus dėl besiformuojančio vaisiaus nervinio vamzdelio susidarymo. Folio rūgšties šaltiniai – petražolės, špinatai, šparagai, kiaušiniai, pienas

Vitaminų bei maisto papildų svarba

Šiuolaikiniuose maisto produktuose dažnai trūksta maistingųjų medžiagų, taigi ne visada esame tikri, kad mityba yra visavertė. Todėl nėščiosioms neretai gydytojai pataria vartoti vitaminų ir mineralų maisto papildus. Papildyti mitybą vitaminais ir mineralais ypatingai svarbu, jei nėštumo metu tinkamai nesimaitinate, nevalgote kai kurių maisto produktų, jeigu esate vegetarė. Pritrūksta mikroelementų ir turinčioms sveikatos problemų, dėl kurių blogai pasisavinamas maistas, taip pat – kamuojamoms sunkios toksikozės nėščiosioms.

Gerųjų bakterijų ryšys su nėščiosiomis bei naujagimiais

Kūdikiui yra itin svarbi besilaukiančios ir natūraliai maitinančios motinos sveikata. Ką tik gimusio kūdikio žarnyne bakterijų nėra. Kokios bakterijos apsigyvens naujagimio žarnyne, priklauso nuo aplinkos, kurioje jis gimsta, gimdymo būdo ir mitybos. Tuoj po gimdymo per motiną vyksta pirmasis kūdikio kontaktas su bakterijomis. Per pirmuosius gyvenimo metus susiformuoja individuali mikrofloros sudėtis, subręsta imuninės apsaugos sistemos. Pagrindinė naujagimio apsauga gaunama per motinos pieną, manoma, kad motinos piene rastos bakterijos dalyvauja nustatant maistinių medžiagų balansą kūdikio žarnyne ir yra svarbios žarnyno ligų prevencijai. Normali tiek motinos, tiek kūdikio žarnyno biocenozė yra reikšminga ne tik žarnyno, bet ir visos imuninės sistemos vystymuisi.

Naujausi tyrimai įrodo, jog kūdikiai, kurių laukdamos jų mamos vartojo probiotikus ir kurie gerųjų bakterijų gauna vos gimę, turi mažesnę tikimybę sirgti alergijomis, atopine egzema. Bakterijos turi labai svarbų vaidmenį formuojantis ir palaikant apsaugines sistemas ir imuninį atsaką. Per didelio sterilumo aplinka neleidžia deramai formuotis imuninei apsaugai, kas iššaukia didesnį vaiko sergamumą ateityje.

Nutrauktas žindymas siejamas su didesniu patogenų kiekiu

Anksti nutraukus žindymą mamos pienu, išauga disbiozės – bakterijų pusiausvyros sutrikimų, infekcijų, ir astmos vystymosi rizika. Pagrindinė sveiko kūdikio žarnyno mikrofloros dalis – bifidobakterijos, priklausomai nuo amžiaus jos sudaro 85-98 proc. Tyrimais nustatyta, kad nuo jų priklauso ne tik normali kūdikio žarnyno mikroflora, bet ir tolesnė vaiko sveikata. Tad renkantis pieno mišinukus būtinai nuodugniai įsigilinti į produkto sudėtį, kad mažylis gautų visas būtiniausias gerąsias bakterijas bei reikalingą jų kiekį.

Tinkama mityba, poilsis bei aktyvus laisvalaikis -kelias į stiprią imuninę sistemą

Vaikučiai bus atsparesni jei maisto racione užtikrinsime kuo daugiau imuninei sistemai būtinų medžiagų. Kaip buvo minėta, kūdikių imunitetui formuotis padeda žindymas mamos pienu, kuris suteikia jau pagamintų antikūnų ir daugybę kitų kūdikio imunitetą stiprinančių medžiagų. Vyresniųjų ryšys tarp atsparumo ligoms ir tam tikrų vitaminų ir mikroelementų trūkumo – labai glaudus.
Neturintiems galimybės kiekvieną dieną užtikrinti reikiamą vitaminų kiekį, siūlome racioną papildyti maisto papildais, kurie padės žiemą pasitikti be ligų!