Gastritas

Gastritas – skrandžio gleivinės uždegimas, kuris gali pasireikšti staiga (ūminis gastritas) arba išsivystyti per ilgesnį laiką (lėtinis gastritas). Įprastai ūminis gastritas yra laikinas, dažniausia ūminio gastrito priežastis – apsinuodijimas maistu ar alkoholiu. Lėtinis gastritas vystosi palaipsniui, iš pradžių žmogus gali net nejausti jokių simptomų. Lėtinis gastritas gali tapti eroziniu gastritu, kuris pasireiškia skrandžio arba dvylikapirštės žarnos opomis.

Gastritu serga tiek vyresnio amžiaus, tiek ir jauni žmonės ir daugumai gastritas nėra pavojingas. Tačiau negydomas ilgalaikis skrandžio gleivinės uždegimas kartais tampa lėtiniu atrofiniu gastritu, kuris sukelia net ir skrandžio vėžį.

Ne visada gastritas sukelia aiškius simptomus. Ėmus jausti simptomus, galima manyti, kad gastritas yra sunkesnis arba lėtinis, kuris tęsiasi jau ilgą laiką. Įprastai žmogus, kuriam yra skrandžio gleivinės uždegimas, jaučia viršutinės pilvo dalies skausmą, graužimą ar deginimo jausmą. Po valgio skausmas paaštrėja. Taip pat gali pasireikšti virškinimo sutrikimai, pilvo pūtimas, pykinimas, vėmimas, nemalonus skonis burnoje, padidėjęs rūgštingumas (rėmuo). Kartais žmonės praranda apetitą arba pavalgę jaučia sunkumą. Esant skrandžio opoms, gali prasidėti kraujavimas iš virškinamojo trakto dalies: juodas kraujas išmatose arba vėmimas vadinamu „kavos tirščių“ krauju.

●      Bakterinė infekcija. Viena iš dažniausių gastrito priežasčių – Helicobacter pylori bakterija. H. pylori bakterija sutrikdo skrandžio veiklą ir sukelia skrandžio gleivinės uždegimą.

●      Vaistai. Reguliarus skausmą malšinančių vaistų vartojimas didina riziką susirgti ūminiu ar lėtiniu gastritu. Dažnas arba didelis vaistų nuo skausmo vartojimas pažeidžia skrandžio gleivinę.

●      Amžius. Vyresnio amžiaus žmonės dažniau serga gastritu, nes su amžiumi skrandžio gleivinė plonėja ir tampa mažiau atspari dirginimui, didėja rizika susirgti H. pylori infekcija.

●      Alkoholis. Alkoholio vartojimas gali paskatinti virškinamojo trakto ligas, viena iš jų – gastritas. Alkoholis sutrikdo skrandžio rūgšties sekreciją.

●      Stresas. Įtampa ir stresas gali pakenkti virškinamojo trakto veiklai ir didinti skrandžio ligų riziką.

●      Tulžies refliuksas. Tulžies refliuksas sukelia tulžies patekimą į dvylikapirštę žarną ar skrandį, taip išprovokuojamas reakcinis gastritas.

●      Onkologinės ligos. Kartais gastritą sukelia chemoterapiniai vaistai arba spindulinis gydymas.

●      Autoimuninė liga. Gastritas gali būti autoimuninė liga, kai žmogaus kūnas atakuoja sveikas skrandžio ląsteles. Toks gastritas vadinamas autoimuniniu gastritu ir dažniau pasireiškia žmonėms, kurie turi kitų autoimuninių susirgimų.

●      Kitos ligos. Tokios ligos kaip celiakija ar Krono liga gali daryti įtaką gastrito atsiradimui.

●      Mityba. Netinkama ir nereguliari mityba didina riziką susirgti gastritu.

Jeigu gastritas ūminis ir kilęs dėl apsinuodijimo maistu ar alkoholiu, greičiausiai jis praeis, kai sumažės skrandžio gleivinės sudirginimas. Lėtinis gastritas savaime nepraeina, todėl būtinas individualus gastrito gydymas.

Norint gastritą išgydyti, reikia kreiptis į gydytoją gastroenterologą, kuris išsiaiškins tikslias gastrito priežastis ir sudarys gydymo planą. Pavyzdžiui, jei nustatoma, kad gastrito priežastis H. pylori bakterija, skiriami antibiotikai, kurie naikina bakteriją. Taip pat gali būti skirti sudirgimą raminantys ar skrandžio rūgštį neutralizuojantys vaistai.

Sergant gastritu, ypatingas dėmesys turėtų būti skirtas mitybai ir žarnyno mikrobiotai. Būtina stebėti ir sekti, kokie produktai sunkina gastrito simptomus. Rekomenduojama atsisakyti aštraus, labai saldaus, riebaus, kepto ar stipriai perdirbto maisto, gazuotų gėrimų ir kavos. Maitintis reikėtų nedidelėmis porcijomis ir reguliariai, rinktis vidutinės temperatūros maistą. Dažnai gydytojai žmonėms, sergantiems gastritu, sudaro specialią dietą.

Rekomenduojami probiotikai, gerinantys virškinamojo trakto veiklą. Reikėtų užtektinai vartoti skysčių, gerti arbatas, gerinančias virškinimą. Būtina atsisakyti alkoholio, kuris dirgina skrandžio gleivinę.

Nesunkūs virškinamojo trakto sutrikimai ar net ūminis gastritas dažniausiai praeina greitai ir nereikalauja specialaus medicininio gydymo. Tačiau, jei gastrito simptomai ima darytis sunkūs, pasireiškia dažnai ir net ima trikdyti įprastą gyvenimo ritmą, būtina kreiptis į gydytojus. Negydomas gastritas gali sukelti opaligę, kraujavimą, gali būti reikalinga skrandžio operacija. Taip pat gastritas didina riziką susirgti skrandžio vėžiu.

●      Probiotikai. Gerosios bakterijos padeda palaikyti žarnyno mikrobiotos pusiausvyrą, taip pat jos gali padėti išspręsti skrandžio problemas, kylančias dėl H. pylori bakterijos. Todėl rekomenduojama kasdienę mitybą praturtinti maisto produktais ar maisto papildais su gerosiomis bakterijomis.

●      Ciberžolė. Manoma, kad ciberžolė ir ypač jos aktyvioji dalis kurkuminas turi priešuždegiminių savybių. Todėl ciberžolė gali būti naudinga, sergant gastritu. Taip pat tiriamas kurkumino poveikis H. pylori bakterijai.

●      Omega 3. Žuvų taukuose esančios omega 3 riebalų rūgštys turi priešuždegiminių savybių, padedančių išvengti ir gastrito.

●      Fermentai. Sergant gastritu, rekomenduojami maisto papildai, kuriuose yra virškinimo fermentų. Pavyzdžiui, Biogena „DigestioCym® 200 vegan“ maisto papilduose yra fermentų kompleksas su a-amilaze, neutralia proteaze, laktaze, lipaze ir negyvūninės kilmės celiulaze. Taip pat dažnai rekomenduojami maisto papildai, kuriuose yra didelis betaino hidrochlorido ir pepsino fermentų kiekis.

Pasirūpinkite savo virškinamojo trakto sveikata jau šiandien ir išsirinkite gerųjų bakterijų ar virškinimo fermentų Molecule.lt.

Molecule.lt siūlome tik pasaulyje pripažintų gamintojų produktus iš aukščiausios kokybės ingredientų. Nesate tikri, kaip išsirinkti tinkamiausią produktą būtent Jums? Susisiekite ir mes Jums mielai padėsime: info@molecule.lt.