Depresija

Depresija yra kompleksiškas psichikos sutrikimas, todėl nustatyti vieną ir tikslią depresijos atsiradimo priežastį yra pakankamai sunku. Pirmiausia ši liga yra susijusi su smegenų chemijos pasikeitimais ar su hormonų disbalansu. 

Depresijos atsiradimui įtaką gali daryti stresas ar netikėti ir įtempti gyvenimo įvykiai, nemalonios ir traumuojančios patirtys vaikystėje, socialinė izoliacija, ekonominės problemos. Taip pat dažnai depresija yra glaudžiai susijusi su kitomis sunkiomis ir varginančiomis ligomis, lėtiniu skausmu ar medikamentiniu gydymu. 

Pastebėta, kad didesnė tikimybė susirgti depresija turi tie žmonės, kurių šeimoje jau yra nustatyti depresijos atvejai. 

Depresija gali būti skirstoma pagal jos sunkumą. Taip pat galima išskirti ir šiuos depresijos tipus: 
●          Didžioji depresija (ang. Major Depressive Disorder) arba klinikinė depresija. Tai ilgai trunkanti, sunki ir ypač žmogų varginanti depresijos forma, pasireiškianti slogia nuotaika, energijos stoka, beviltiškumo jausmu. Prarandamas susidomėjimas gyvenimu ir gali kilti net minčių apie savižudybę. 
●          Sezoninis afektinis sutrikimas arba sezoniniai nuotaikos sutrikimai. Dažniausiai ši depresijos forma pasireiškia rudenį ir žiemą, kai sutrumpėja šviesusis paros metas ir atsiranda natūralios saulės šviesos trūkumas. 
●          Pogimdyminė depresija. Įprastai ši depresijos forma pasireiškia moterims iškart po gimdymo, rečiau praėjus pusmečiui po kūdikio gimimo. Sergant depresija, moteris gali pajusti tuštumą, nuolatinį nerimą, kaltę, motyvacijos stoką ir panašius simptomus. 
●          Bipolinis sutrikimas. Šiam psichikos sutrikimui būdingi manijos ir depresijos epizodai. Manijos arba kitaip pakilimo laikotarpiu žmogus būna ypač energingas, jaučia euforiją, dažnai priima neapgalvotus ir net sveikatai pavojingus sprendimus. Depresijos epizodu žmogus jaučiasi pavargęs, mieguistas bei pasireiškia kiti įprasti depresijos simptomai. 
 

Depresija sergančių žmonių savijauta yra daugiakomponentė ir labai subjektyvi, priklausanti nuo daugybės skirtingų faktorių. Simptomai taip pat gali būti labai įvairūs, pasireikšti emociniais, fiziniais ir elgesio pokyčiais. Taip pat skiriasi ir jų intensyvumas. 

Emociniai depresijos simptomai:

●          Liūdesys ir ašaros.

●          Pyktis ir konfliktiškumas.

●          Nuolatinis nusivylimas tiek savimi, tiek ir kitais.

●          Beviltiškumo jausmas ir nepasitikėjimas savimi. 

●          Dirglumas, nerimo priepuoliai. 

●          Dėmesio sutrikimas.

●          Savęs kaltinimas.

●          Orientavimasis į praeitį ir padarytas klaidas.

●          Visiška apatija ir interesų sumažėjimas.

●          Polinkis į savižudybę.

●          Ir kt.

Fiziniai depresijos simptomai:

●          Nuolatinis nuovargis ir energijos trūkumas. Net ir kasdieniai darbai tampa sunkūs: sunku išlipti iš lovos, nusiprausti, apsirengti ir pan. Be to, dažnai, sergant depresija, suprastėja miego kokybė: neramus miegas, košmarai, sunku užmigti, ankstyvas nubudimas.

●          Svorio pokyčiai. Vieni žmonės visiškai praranda apetitą ir pasireiškia drastiškas svorio kritimas, kiti jaučia nuolatinį alkį, todėl padidėja ir svoris.

●          Neaiškūs skausmai. Sergant depresija, dažnai pasireiškia ir nepaaiškinami fiziniai skausmai. Gali pradėti skaudėti galvą ar nugarą, jaučiami virškinamojo trakto sutrikimai ir skrandžio skausmai.

●          Sulėtėjęs mąstymas ir net kūno judesiai. Mintys ima atrodyti tarsi „per rūką“.

●          Sumažėjęs lytinis potraukis.

●          Moterims sutrinka menstruacijų ciklas.

●          Ir kt.

Depresija serga ir vaikai. Vyresniems vaikams, t. y. paaugliams depresija pasireiškia panašiai kaip ir suaugusiems. Jie gali jausti liūdesį, didelį dirglumą ir jautrumą, nevaldomą pyktį ir kitus emocinius sutrikimus. Dažnai nenori lankyti mokyklos, vengia socialinio bendravimo. Kartais paaugliai, kurie serga depresija, ima vartoti narkotines medžiagas ar žaloja save. 

Mažesniems vaikams dažniausiai sutrinka apetitas, padažnėja verkimas, pasireiškia nuotaikų kaita ir pykčio priepuoliai, sutrinka miegas, gali atsirasti naktinis šlapinimasis į lovą. 

Žinoma, depresijos simptomai kiekvienu konkrečiu atveju skiriasi, pasireiškia po vieną ar kompleksiškai. Todėl visada rekomenduojama, pastebėjus bet kokius didesnius vaiko elgesio pokyčius, į juos atkreipti dėmesį ir, jei reikia, pasikonsultuoti su specialistu.

Jaučiant depresijos simptomus, visada rekomenduojama kuo skubiau kreiptis psichologinės pagalbos į šeimos gydytoją, psichologą, gydytoją psichiatrą ar emocinės paramos tarnybas, kurios suteikti pagalbą gali net telefonu ar elektroniniais laiškais. Sergant depresija, gydytojas paskirs psichologinį ir medikamentinį gydymą.

Tačiau ne ką mažiau svarbu ir asmeninis dėmesys sau ir savo ligai. Labai svarbu pripažinti ligos buvimą, pozityviai žiūrėti į pasveikimo galimybes ir pačiam stengtis pasveikti. Manoma, kad efektyviai depresijos simptomus mažina disciplina ir dienos režimo laikymasis, todėl svarbu laiku eiti miegoti ir laiku keltis. Depresijos simptomus padėti sumažinti gali ir pilnavertė mityba, kuri užtikrina kad organizmas gautų visas svarbiausias maistines medžiagas: baltymus, riebalus, angliavandenius, vitaminus ir mineralus. Rekomenduojama visiškai atsisakyti alkoholio ir tabako gaminių. Svarbu reguliariai mankštintis, geriausiai gryname ore. Kai kuriems žmonėms padeda masažai, baseino lankymas, akupunktūra, meditacija. 

Būtina palaikyti ryšius su šeima ir draugais, nebijoti kalbėtis ir išsipasakoti. Jei nesinori atsiverti artimiesiems, pagalbos galima ieškoti palaikymo grupėse. Taip pat ne mažiau svarbu išmokti rūpintis savimi, save vertinti, realizuoti savo norus. 

Depresija yra sunki ir klastinga liga, kuri sutrikdo ne tik sergančiojo gyvenimą, bet ir jo artimųjų. Dažniausiai pirmieji depresijos simptomai būna pakankamai lengvi ar išvis nepastebimi ir nesukelia daug nepatogumų kasdieniniame gyvenime, tačiau, nekreipiant į juos dėmesio, jie staigiai intensyvėja, gilėja ir žmogų vis labiau įtraukia. Galiausiai sukelia mintis ir apie pasitraukimą iš gyvenimo. Taip pat negydoma depresija skatina ir kitų ligų atsiradimą, padidėja insulto ar infarkto rizika, sutrinka hormonų veikla. 

Tuomet depresijos gydymas tampa ilgu ir sudėtingu procesu, reikalaujančiu psichologinio ir medikamentinio gydymo. Kartais reikalingas ir ilgas stacionarinis gydymas.

Depresija, kaip ir minėta, reikalauja gydytojų priežiūros ir kompleksiško gydymo. Maisto papildai tikrai neišgydys depresijos, bet kartais gali būti puiki papildoma priemonė, kuri palengvina kai kuriuos depresijos simptomus. 

Svarbu! Prieš vartojant maisto papildus, visada pasitarkite su gydytoju, nes maisto papildai gali sąveikauti su vaistais. 

●          B grupės vitaminai. B grupės vitaminų trūkumas dažnai yra siejamas su padidėjusiu nerimu, dirglumu, miego sutrikimais, dėmesio stoka, nuotaikos svyravimu. Ypač rekomenduojama užtikrinti tinkamą vitamino B9 (folio rūgšties) ir vitamino B12 kiekį organizme.

●          Omega-3 riebalų rūgštys. Omega-3 riebalų rūgštys dažniausiai rekomenduojamos, norint išvengti kraujagyslių ir širdies ligų. Tačiau taip pat pastebima, kad šios riebalų rūgštys turi priešuždegiminį poveikį ir net gali sumažinti depresijos simptomus.

●          GABA (gama aminosviesto rūgštis). GABA yra natūraliai randama žmogaus organizme, ji dalyvauja nervų sistemos procesuose, kurie mažina stresą bei nervinę įtampą. Todėl GABA maisto papildai gali padėti žmogui atsipalaiduoti ir nusiraminti.

●          Triptofanas. Tai nepakeičiamoji aminorūgštis, kuri padeda gaminti serotoniną, vieną iš vadinamųjų „laimės hormonų“. Kadangi žmogaus organizmas pats negamina triptofano, jį būtina gauti su maistu ar maisto papildais.

●          Magnis. Magnio trūkumas gali būti reikšmingas veiksnys, didinantis depresijos riziką. Todėl, jei žmogus jaučia nerimą, padidėjusį nervingumą, abejingumą, dėmesio stoką ir pan., rekomenduojama išsitirti, ar netrūksta magnio.

●          Adaptogenai. Tai augalų ir grybų grupė, kuri padeda žmogaus organizmui kovoti su stresu. Adaptogenams priskiriama ašvaganda, tikrinis blizgutis (reishi), juodasis beržo grybas (čaga, chaga), kordicepsas, peruvinė pipirnė (maca šaknis).

Taip pat, jaučiant depresijos simptomus, rekomenduojama pasitikrinti, ar nėra kitų vitaminų ir mineralų trūkumo, ypač vitamino D stokos. Dėl nervinės sistemos stiprinančių ar raminančių savybių naudinga vartoti cinko, rausvosios rodiolės, chromo ar valerijono ekstrakto maisto papildus. Dar vienas galimas pasirinkimas – Afrikos juodosios pupelės (lot. Griffonia simplicifolia), kuriuose natūraliai gausu 5-hidroksitriptofano (5-HTP). Miego kokybę gali pagerinti melatoninas.
 

Molecule.lt rasite tik pasaulyje pripažintų gamintojų produktus iš aukščiausios kokybės ingredientų. Nesate tikri, kaip išsirinkti tinkamiausią produktą būtent Jums? Susisiekite ir mes Jums mielai padėsime: info@molecule.lt.