Alergija

Su kiekvienais metais alergiškų žmonių vis daugėja, o nuspėti, kas gali tapti alergenu beveik neįmanoma. Dažniausiai šiuo metu pasitaikančios alergijos yra šienligė, bronchinė astma, atopinis dermatitas, alergija maistui, alerginis konjunktyvitas. Sunku pasakyti ir tikslias priežastis, kodėl alergijos kankina tiek daug žmonių. Manoma, kad tam įtaką daro aplinkos užterštumas, vis daugiau naudojamos cheminės medžiagos, gyvenimas uždarose patalpose ir net per didelis sterilumas, kai žmogaus imuninė sistema nebepajėgia atskirti kenksmingos medžiagos nuo nekenksmingos. Didžiulę įtaką alergijoms daro mitybos įpročiai, kai vis daugiau maisto produktų gaminami su dideliais konservantų kiekiais, juose galima rasti įvairiausių cheminių medžiagų ar net mikroplastiko.

Alergenai gali būti skirstomi į kelis tipus, pavyzdžiui, pagal patekimą į žmogaus kūną.

• Įkvepiamieji alergenai. Daug alergenų yra pakankamai maži ir gali pasklisti ore. Žmogus gali įkvėpti augalų žiedadulkes, namų dulkes, pelėsių sporas, gyvūnų pleiskanas.
• Maisto alergija. Alergenus galima nuryti per burną. Labai dažnai žmonės būna alergiški tokiems maisto produktams kaip karvės pienas, žuvies ir vėžiagyvių produktai, žemės riešutai. Labai svarbu nemaišyti alergijos maistui su maisto netoleravimu. Asmuo, netoleruojantis maisto, negali tinkamai virškinti tam tikros maisto medžiagos, nes jam trūksta fermentų. Alergija maistui nėra susijusi su fermentų trūkumu. Be to, kai žmogus netoleruoja maisto, jis gali suvalgyti nedidelį kiekį produkto ir neturėti jokių nepageidaujamų reakcijų. Alergijos atveju – viskas gali baigtis anafilaksiniu šoku. Per burną patenkantiems alergenams reikėtų priskirti ir geriamus vaistus. 
• Injekciniai alergenai. Injekciniais alergenais laikomi leidžiami vaistai ir vabzdžių (bičių, širšių) įgėlimai. 
• Kontaktiniai alergenai. Alerginė reakcija kyla, kai alergenas prisiliečia prie žmogaus odos. Pavyzdžiui, reakciją gali sukelti tam tikri augalai: gebenė, verbena, rūtos ir pan. Taip pat pavojingi gali būti kosmetikos gaminiai, lateksas, įvairūs metalai, dezinfekuojančios medžiagos, skalbimo priemonės ar net audiniai. 

• Nosis, sinusai ir gerklė. Žmogui įkvėpus alergeną, labai dažnai pasireiškia sloga, čiaudėjimas, ima kutenti ar skaudėti gerklę. Gali atsirasti liežuvio patinimas, gerklės uždarymas.
• Akys. Patalpų ar lauko alergenams patekus į akis, jos parausta ir patinsta, ima niežėti ir ašaroti.
• Plaučiai ir krūtinė. Alergenui patekus į žmogaus kūną, gali padažnėti ir pasunkėti kvėpavimas. Kartais prasideda švokštimas, kosėjimas ir dusimas. Sunkesniais atvejais žmogui ima spausti krūtinę, svaigti galva, atsiranda alpimo jausmas.
• Skrandis ir žarnynas. Pilvo pūtimas, vėmimas, viduriavimas, skrandžio spazmai – tai keli galimi alergijos simptomai.
• Oda. Įprastai alergija pasireiškia per 48 val. po kontakto su alergenu. Žmogaus oda parausta, atsiranda bėrimai ir niežulys. Sunkesniais atvejais pasireiškia dilgėlinė.
• Anafilaksinis šokas. Tai ypač sunki alerginė reakcija, kuri yra pavojinga žmogaus gyvybei. Ištikus anafilaksiniam šokui, būtina skubi pagalba, nes alerginiai simptomai pasireiškia ne vienoje kūno dalyje.

Alergijos diagnozavimas kartais gali būti ilgas procesas. Jeigu alergijos simptomai nėra stiprūs, pirmiausia siūloma stebėti ir pasižymėti, po kokių konkrečių maisto produktų, kontaktų ar veiksmų įvyksta alerginė reakcija. Gydymo įstaigose gali būti atliekami kraujo tyrimai, daromi odos lopo mėginiai. Norint nustatyti labai konkretų alergeną, alergologai taiko molekulinę alerginę diagnostiką.

Norint sumažinti alergiją, pirmiausia reikia aiškiai žinoti, kam žmogus yra alergiškas. Jeigu žmogus alergiškas dulkėms, erkutėms ar gyvūnų pleiskanoms, reikėtų atidžiau ir dažniau tvarkyti namus. Neužmiršti keisti patalynės ir rankšluosčių, kuriuos rekomenduojama plauti karštame vandenyje.

Kamuojant šienligei, galima išbandyti nosies plovimo priemones, specialus purškiamus nereceptinius preparatus, akių alergijai naudingos dirbtinės ašaros. Žinoma, kai ore yra ypač daug žiedadulkių, patariama likti namuose, o išėjus į lauką, neliesti ir netrinti rankomis akių ar nosies, kad dar labiau neišprovokuoti alerginių reakcijų.

Negydant alergijos, jos simptomai gali paūmėti. Jeigu iš pradžių žmogų kankina tik nedidelis kosulys, laikui bėgant jis gali tapti bronchine astma. Be to, didelė tikimybė, kad atsiras jautrumas ir kitiems alergenams.

Taip pat alergiškas žmogus tampa mažiau atsparus kitoms ligoms, nes, kai žmogaus imuninei sistemai tenka nuolat kovoti su alergenais, ji tampa ne tokia pajėgi susidoroti su kitomis infekcijomis.

Manoma, kad dėl dažnų alerginių reakcijų, žmogaus organizmas nesugeba pašalinti visų susidariusių antikūnų ir jie ima kauptis sąnariuose, inkstuose, ant arterijų sienelių ir net smegenyse, o tai sukelia papildomas sveikatos problemas.

Labai rekomenduojama šienligės gydymą pradėti dar neprasidėjus žydėjimo sezonui, nes tuomet bus pasiekti dar geresni rezultatai, o simptomai daug lengvesni.

Dažniausiai alergijos simptomų mažinimui yra skiriami antihistamininiai vaistai, kurie padeda greitai, bet veikimas yra trumpalaikis ir gali turėti šalutinių poveikių, pavyzdžiui, mieguistumą. Todėl, esant įvairioms alergijoms, siūloma išbandyti ir maisto papildus, kurie padėtų ne tik kovoti su alergija, bet ir stiprintų bendrą žmogaus sveikatą.

• Kvercetinas. Daugelyje vaisių ir daržovių esantis kvercetinas riboja histamino išsiskyrimą. Jis ypač naudingas, esant bronchinei astmai, šienligei, kai dėl alergijos ima ašaroti akys, patinsta veidas.
• Juodųjų kmynų (juodgrūdžių) sėklų aliejus. Juodieji kmynai jau seniai yra žinomi dėl savo gebėjimo sumažinti uždegimus ir padidėjusį jautrumą išorės dirgikliams. Todėl juodgrūdžių sėklų aliejaus maisto papildą rekomenduojama išbandyti, jei kamuoja šienligė, astma, dermatitas ar kitos odos alergijos.
• Bromelainas. Kai kurie tyrimai parodė, kad bromelainas padeda sumažinti nosies patinimą, todėl žmonėms tampa lengviau kvėpuoti. Susilpnėja alerginė sloga. Ypač rekomenduojamas bromelaino ir kvercetino derinys.
• Vitaminas D. Tyrimais nustatyta, kad vitamino D trūkumas susijęs su alergine astma ir nosies užgulimu. Be to, vitaminas D stiprina imunitetą ir atsparumą kitoms ligoms.
• Dilgėlė. Pastebėta, kad dilgėlių lapų arbata arba maisto papildai gali teigiamai veikti šienligės simptomus. Taip pat dilgėlėse yra ir kvercetino, kuris, kaip jau minėta, mažina histamino išsiskyrimą.
• Butterbur (plačialapis šaukštis). Norint sumažinti čiaudulį, nosies užgulimą, akių jautrumą, siūloma išbandyti Butterbur maisto papildus.
• Astragalus (saldžialapė kulkšnė). Kinų medicinoje ši žolė naudojama jau labai seniai. Be kitų sveikatą gerinančių savybių, ji gali palengvinti šienligės simptomus.

Norint išvengti alergijos, būtina išskirti dar dvi maisto papildų grupes. Pirmiausia – maisto papildai, stiprinantys imunitetą. Jeigu žmogaus imunitetas stiprus, jam daug lengviau susidoroti su bet kokiais išorės dirgikliais. Taip pat labai svarbu pasirūpinti žarnyno mikrobioma ir vartoti probiotikus. Probiotikų vartojimas ne tik padeda jau esant alerginėms reakcijoms, bet gali būti puiki prevencijos priemonė.

Ir, žinoma, alergiškiems žmonėms, renkantis maisto papildus, reikia būti ypač atsargiems. Maisto papildai ar jose esančios medžiagos taip pat gali būti alergenas. Pavyzdžiui, bromelaino negalima vartoti žmonėms, alergiškiems ananasams.

Molecule.lt atrinkome patikimų ir pasaulyje pripažintų gamintojų maisto papildus, gerinančius žmogaus sveikatą ir galinčius sumažinti alergijos simptomus. Nesate tikri, kaip išsirinkti tinkamiausią produktą būtent Jums? Susisiekite ir mes Jums mielai padėsime: info@molecule.lt